Gimęs Egipte iš sirų kilmės tėvo ir sirų-italų motinos, Egipto ir Libano pilietis, graikų–melkitų apeigų kunigas, jėzuitas nuo devyniolikos metų amžiaus, islamo istorijos ir tradicijos tyrinėtojas, parašęs per trisdešimt knygų – tokia yra Henri Boulad biografija keliais žodžiais. Nepaisant garbaus amžiaus, 1932 metais gimęs jėzuitas vis dar aktyviai dalyvauja viešajame gyvenime ir komentuoja aktualijas.

Antrosios trumpo vizito Jungtiniuose Arabų Emyratuose dienos rytą popiežius skyrė katalikų bendruomenei, kurios dauguma yra užsieniečiai darbininkai ir jų šeimos.

Antradienio rytą popiežius aplankė Abu Dabio Šv. Juozapo katedrą. Tai viena seniausių bažnyčių, pastatyta 1962 m., kai JAE dar nebuvo tokia turtinga ir klestinti valstybė kaip šiandien ir kai joje dar gyveno palyginti nedaug užsieniečių. Šiandien užsieniečiai sudaro tris ketvirtadalius gyventojų, kurių iš viso yra 9 milijonai. Katalikų yra arti milijono.

Popiežiaus kelionė į Jungtinius Arabų Emyratus laikoma istorine, nes tai pirmasis Visuotinės Bažnyčios vadovo popiežiaus apsilankymas Arabų pusiasalyje.

Šventojo Tėvo apsilankymas ir susitikimai Abu Dabyje primena kitą istorinį krikščionių ir musulmonų lyderių susitikimą prieš 800 metų: Pranciškaus Asyžiečio ir Egipto sultono Meleko el-Kamelio susitikimą 1219 metais Dumjate, Nilo deltos vietovėje Egipte prie Viduržemio jūros.

Pirmadienį po pietų popiežius Pranciškus aplankė Abu Dabio didžiąją mečetę ir joje susitiko su Musulmonų vyresniųjų taryba. Pavakare popiežius atvyko į „Steigėjo memorialą“ – šeicho valstybės kūrėjo atminimui skirta kompleksą, kuriame vyko tarpreliginė konferencija.

Kreipdamasis į tarpreliginio susitikimo dalyvius popiežius paminėjo šios jo kelionės logotipe pavaizduotą balandį su alyvmedžio šakele. Tai taikos simbolis, o kartu ir nuoroda į daugelyje religinių tradicijų minimą tvaną. Pasak Biblijos, Dievas įsakė Nojui pasistatyti laivą. Jis pakluso ir išgelbėjo savo šeimą nuo pražūties. „Ir šiandien, jei norime paklusdami Dievui išsaugoti taiką“, – sakė Pranciškus, – „turime kaip viena šeima brolybės laivu plaukti per pasaulio audras“.

Kelionės į Abu Dabį metu popiežius lėktuve susitiko su jį lydinčiais žurnalistais, padovanojo po ikoną ir palinkėjo sėkmingo darbo. Pranešimą iš lėktuvo parengė Šventojo Sosto komunikacijos diskasterijos vyriausias redaktorius Andrea Tornielli.

„Skrisdamas gavau žinią, kad Abu Dabyje lijo, to krašto žmonės tai laiko palaiminimo ženklu. Ir aš viliuosi, kad taip būtų“ – pasakė Šventasis Tėvas.

„Daugybė teisuoliais save laikančiųjų liks paraštėje. Su savo sausais pamokymais, dviprasmišku gyvenimu“, – aktorė Doloresa Kazragytė nepataikauja publikai, šaltą žiemos pavakarę susirinkusiai į Garliavos biblioteką pasiklausyti skaitomų ištraukų iš 2018 metais pasirodžiusios Vitos Morkūnienės knygos „Pokalbiai Tėvo Stanislovo celėje“. „Nesu verta kalbėti apie Tėvelį Stanislovą, – kukliai prisipažįsta aktorė. – Pasakoti turėtų tie, kurie artimiau jį pažinojo, kurie turėtų ką prisiminti“, – žvelgdama į fotomenininko Gintaro Česonio nuotraukose taikliai pagautas vienuolio kapucino nuotaikas, sako aktorė Doloresa. Man irgi kyla klausimas: „Kodėl?“

Nėra lengva apsispręsti, ką pasiūlyti mieliems skaitytojams Pašvęstojo gyvenimo dieną. Kalbėti apie slėpiningą ir nenumaldomą Dievo ilgesį, kuris visais laikais ir visose planetos vietose kai kuriuos iš mūsų išmuša iš vėžių bei įprastų gyvenimo standartų? Apie sunkumus, su kuriais vėliau tenka susidurti? Apie įsivaizduojamus ir tikruosius motyvus? Apie spindesį ir nuopuolius?

Kaip Bažnyčia turėtų vykdyti savo misiją? Į šį klausimą popiežius Pranciškus atsakinėja visomis įmanomomis progomis, tiek savo kalbose, tiek savo veiksmais. Tradicinėje spaudos konferencijoje lėktuve, šį kartą vykusioje kelionės iš Panamos metu, popiežius kalbėjo apie tris kalbas, kurios būtinos vykdant misiją Bažnyčioje.

Kai Viešpats Jėzus gyveno Nazarete, augo išmintimi, metais ir malone Dievo bei žmonių akyse (Lk 2, 52). Apie trisdešimt metų ne tik Motina Marija ir Juozapas, bet ir visi Nazareto gyventojai galėjo matyti bei gėrėtis Jėzaus teisingumu, tyrumu, darbštumu, šventumu... Jis buvo Nazareto miestelio švyturys, iš kurio sklido dorybių šviesa, apšviečianti kiekvieno žmogaus gyvenimo taką...

Interviu, kurį Šventojo Sosto žinių tarnybai artėjant vasario 21–24 dienomis Vatikane vyksiančiam susitikimui davė jėzuitas Hans Zollner, organizacinio komiteto atstovas, pabrėžiama, kad susitikimo tikslai – kurti pasitikėjimą ir stiprinti atsakomybę bei suvokimą, kad vaikų apsauga yra bendras uždavinys.

Jungtiniams Arabų Emyratams besiruošiant vasarį pasitikti popiežių Pranciškų, šalies Tolerancijos ministras sako, jog popiežiaus vizitas padės tiesti tiltus pasaulyje, kur auga nacionalizmas ir izoliacija.

Šeichas Nahyan bin Mubarak Al Nahyan davė interviu „Associated Press“ apie vasario 3-5 dienomis vyksiantį popiežiaus vizitą JAE, kur oficiali religija – islamas. Numatyti popiežiaus susitikimai su musulmonų sunitų dvasininkais ir kitais dvasiniais lyderiais Abu Dabyje vyksiančiame tarpreliginiame susitikime, bus aukojamos Mišios katalikams, gyvenantiems regione. Užsieniečiai sudaro didžiąją dalį JAE gyventojų, tad krikščionims, induistams ir žydams leista statyti kulto vietas.

Nė savaitei nepraėjus nuo grįžimo iš Panamos, sekmadienį popiežius išvyksta į antrąją šių metų kelionę. Vasario 3–5 dienomis jis lankysis Jungtiniuose Arabų Emyratuose.

Sekmadienį, iškart po vidudienio „Viešpaties Angelo“ maldos, popiežius važiuos į Romos Fiumicino oro uostą ir 13 val. išskris į Abu Dabį. Pirmąjį vakarą jokių oficialių susitikimų nenumatyta.

Trečiadienio rytą Vatikane vykusios bendrosios audiencijos dalyviams, kaip įprasta po apaštališkųjų kelionių, popiežius Pranciškus pasakojo apie savo vizitą Panamoje ir dalyvavimą Pasaulio jaunimo dienose.

Popiežius dar kartą dėkojo Panamos prezidentui ir vyriausybei, vyskupams ir tikinčiųjų bendruomenei už nuoširdų, šiltą, šeimynišką priėmimą, už sutiktų žmonių tikėjimą ir entuziazmą. Man paliko didžiulį įspūdį žmonės su mažais vaikais, sakė Pranciškus. Jie kėlė vaikus ant rankų, tarsi norėdami pasakyti: „Aš juo didžiuojuosi. Jis mano džiaugsmas, mano ateitis“. Vaikai yra šeimos pasididžiavimas. Koks tai iškalbus ženklas mums, kurie gyvename demografinės žiemos kaustomoje Europoje, sakė popiežius.

Vienybė ir ištikimybė – tai dvi pagrindinės vertybės, kuriomis remiasi santuoka ir šeima, sakė popiežius Pranciškus antradienį susitikęs su Romos Rotos teisėjais.

Romos Rotos tribunolas, greta kitų funkcijų, yra aukščiausios kasacinės instancijos teismas santuokos galiojimo byloms, tad ir šia proga sakytos popiežiaus kalbos centre – Bažnyčios rūpinimasis šeimos ir santuokos tvarumu ir gerove.

Sausio 30 d. minime šv. Hiacintą Mariskotti, pasaulietę pranciškonę.

Hiacinta, (1585-1640 m.) kilusi iš kilmingos italų giminės, buvo auklėjama pranciškonų vienuolyne.

Būdama trečiojo pranciškonų ordino narė, dešimt metų gyveno Šv. Bernardino vienuolyne Viterbo mieste, tačiau be tikro atsidavimo – ji naudojosi savo asmeninėmis lėšomis, kad galėtų įsirengti patogų būstą; nesilaikė neturto įžado, kurio laikosi pasauliečiai pranciškonai.

Pakistano aukščiausiasis teismas padėjo galutinį tašką Asia Bibi byloje. Piktžodžiavimu kaltinta krikščionė galutinai išteisinta.

Asia Bibi kančios istorija prasidėjo 2010 m. Dėl nesusipratimo arba iš pavydo ji buvo apkaltinta piktžodžiavimu, tai yra nepagarbiais pasisakymais, žeidžiančiais islamo išpažinėjų religinius jausmus. Pakistano baudžiamasi kodeksas remiasi islamo religine teise, vad. šariatu, tad žmogus, nepagarbiai pasisakęs apie pranašą Mahometą arba šventąją knygą Koraną gali būti nuteistas mirties bausme. Tai ir įvyko Asia Bibi atveju. Po ketverius metus trukusios bylos, 2014 m. Pakistano Lahoro miesto teismas ją nuteisė mirties bausme. Kitus ketverius metus truko bylos apeliaciniame ir galiausiai aukščiausiajame teismuose. Praėjusių metų spalio mėnesį Pakistano aukščiausiasis teismas paskelbė galutinį nuosprendį,  kuriuo moteris buvo išteisinta.

„Mieli bičiuliai, patyrėte gyvąjį tikėjimą, tikrąjį tikėjimą, pamatėte, kokia galinga maldos jėga, ir kitokį džiaugsmą: savanorystė petys petin, net su jums nepažįstamais asmenimis, buvo nauja. O dabar išmušė siuntimo valanda: eikite papasakoti kitiems, eikite ir liudykite, eikite pranešti kitiems, ką matėte ir girdėjote.“

Baigiantis Panamos PJD popiežius susitiko su tūkstančiais jaunų PJD savanorių, dauguma jų buvo panamiečiai, dalis – iš kitų pasaulio kraštų. Susitikimas įvyko sekmadienio popietę Panamos Rommel Fernández Juan Díaz stadione, likus tik porai valandų iki Šventojo Tėvo skrydžio atgal į Romą.

Popiežius sugrįžo iš Panamos. Baigėsi 26-oji Pranciškaus apaštališkoji kelionė. Šventąjį Tėvą skraidinęs orlaivis nutūpė Čiampino oro uoste pirmadienį, sausio 28 dieną, šiek tiek po vidudienio Lietuvos laiku. „Termometras rodo nuovargį. Esu visai išsekęs“, – pasakė popiežius Pranciškus spaudos konferencijoje lėktuve.

Vienas iš paskutinių popiežiaus Pranciškaus susitikimų Panamoje įvyko „Gerojo samariečio“ namuose, kuriuose yra padedama jaunuoliams ir suaugusiems, sergantiems AIDS, neturintiems finansinių galimybių gydytis patiems. Panamoje apie 7 tūkstančiai žmonių serga AIDS, o dar apie 25–30 tūkstančių yra ŽIV nešiotojai. Į „Gerojo samariečio“ namus, priklausančius Panamos katalikų Bažnyčiai, atvyko dar trijų panašių namų, administruojamų Bažnyčios ar vienuolijų, atstovai ir globotiniai.

Šeštadienio pavakare Panamos sostinės Campo San Juan Pablo II – Metro parke vyko vienas iš kulminacinių Pasaulio jaunimo dienų susitikimų: maldos vigilija, maldos budėjimas, kurio bendras dalyvių skaičius viršijo pusę milijono. Susitikimo pradžioje popiežius Pranciškus ir kiti jo dalyviai išklausė tris liudijimus. Pirmąjį pateikė jauna Erikos ir Rogelio šeima: vienam iš jų vaikų buvo diagnozuotas Dauno sindromas. Tai didelis iššūkis, kurį jie stengėsi priimti maldoje ir su pasitikėjimu Dievu. Kitą liudijimą pateikė jaunas vaikinas Alfredas: paauglystėje nutolo nuo tikėjimo, įniko į narkotikus, beveik prarado šeimą. Šiandien stengiasi vėl stovėti ant savo kojų, padėti savo šeimai remdamasis naujai atrasta Dievo meile. Trečiąjį liudijimą pateikė mergina iš Palestinos Nirmeen: žodžiai „Dievas“ ir „tikėjimas“ jai nedaug ką reiškė iki Pasaulio jaunimo dienų Krokuvoje, po kurių prasidėjo naujas kelio etapas.

Šeštadienio pavakare Panamos sostinės Campo San Juan Pablo II – Metro parke vyko vienas iš kulminacinių Pasaulio jaunimo dienų susitikimų: maldos vigilija, maldos budėjimas, kurio bendras dalyvių skaičius viršijo pusę milijono. Susitikimo pradžioje popiežius Pranciškus ir kiti jo dalyviai išklausė tris liudijimus. Pirmąjį pateikė jauna Erikos ir Rogelio šeima: vienam iš jų vaikų buvo diagnozuotas Dauno sindromas. Tai didelis iššūkis, kurį jie stengėsi priimti maldoje ir su pasitikėjimu Dievu. Kitą liudijimą pateikė jaunas vaikinas Alfredas: paauglystėje nutolo nuo tikėjimo, įniko į narkotikus, beveik prarado šeimą. Šiandien stengiasi vėl stovėti ant savo kojų, padėti savo šeimai remdamasis naujai atrasta Dievo meile. Trečiąjį liudijimą pateikė mergina iš Palestinos Nirmeen: žodžiai „Dievas“ ir „tikėjimas“ jai nedaug ką reiškė iki Pasaulio jaunimo dienų Krokuvoje, po kurių prasidėjo naujas kelio etapas.

2019 m. jėzuitai švenčia 450 m. misijos Lietuvoje jubiliejų. Ta proga kviečiame susipažinti su penkiais Lietuvoje veikusiais jėzuitais, kurie prisidėjo prie LDK mokslinio ir kultūrinio gyvenimo bei misijų pasaulyje.

Andrius Rudamina (1596–1631)

Toliausiai nukeliavęs Lietuvos jėzuitas. Jis pirmasis nuvyko į Kiniją. Deja, laive slaugydamas ligonius, Rudamina užsikrėtė tuberkulioze. Kinijoje jis išgyveno penkerius metus ir pramoko kinų kalbą. Išliko apie dvidešimt trumpų pokalbių su kinų literatais. 1640 m., jau po Rudaminos mirties, jo ir dar trijų jėzuitų pokalbiai buvo publikuoti knygoje Koudou richao. Kalbėtasi ne vien apie krikščionybę, Europos papročius ar kitus kasdienius dalykus, bet ir apie astronomiją. Iki mirties likus vos penkiems mėnesiniams, Rudamina kinams pademonstravo teleskopą. Astronomija Kinijoje tapo priemone, padėjusia sudominti žmones ir pasitarnavusia krikščionybės sklaidai.

Sekmadienį popiežius aukojo trisdešimt ketvirtųjų PJD uždarymo Mišias Panamos Campo San Juan Pablo II. Jų pabaigoje pranešta, kad kitos Pasaulio jaunimo dienos vyks Portugalijoje. Mišių homilijoje Šventasis Tėvas komentavo trečiojo eilinio sekmadienio Mišių Evangeliją.

Pasaulio jaunimo dienose Panamoje dalyvauja daugiau kaip 100 tūkst. jaunų žmonių iš 156 pasaulio šalių. Kartu su jaunimu į Panamą atvyko ir 480 vyskupų.

Pagal jau nusistovėjusią Pasaulio jaunimo dienų programą, prieš atvykdami į Panamos sostinę, jaunuoliai iš viso pasaulio lankė Panamos ir Kosta Rikos vyskupijas, kuriose prasidėjo pirmieji Jaunimo dienų renginiai. Iš pradžių buvo planuota į šią Jaunimo dienų dalį įtraukti ir Nikaragvos vyskupijas, tačiau dėl toje šalyje pablogėjusios sociopolitinės padėties teko apsiriboti dviejų šalių vyskupijomis.

Ketvirtadienio pavakare vietos laiku, kai Lietuvoje jau buvo po vidunakčio, Panamos miesto krantinėje, prie Ramiojo vandenyno, prasidėjo pirmasis popiežiaus susitikimas su jaunimu. Dalyvavo apie 250 tūkst. jaunuolių – iš viso pasaulio atvykusių į PJD ir panamiečių.

„Atsimenu, kad kai Krokuvoje kažkas manęs paklausė ar dalyvausiu pasaulio jaunimo dienose Panamoje, atsakiau, kad nežinau ar aš dalyvausiu, bet Petras tikrai dalyvaus. Dėl to šiandien su neparastu džiaugsmu aš jums sakau: Petras yra su jumis“, – kreipėsi Pranciškus į džiūgaujančią minią ir dėkojo jaunimui, kad nebodami sunkumų atkeliavo į Panamą. Žinau, sakė popiežius, kad kai kuriems iš jūsų nebuvo lengva čia atvykti. Žinau, kiek pasiaukojimo ir jėgų jums tai kainavo.

Dauguma šventųjų Bažnyčios kalendoriuje minimi tik vieną dieną. Nedaug jų minimi keletą kartų ar per šventes. Paulius yra vienas iš tų retų atvejų. Bažnyčia švenčia jo šventę birželio 29-ąją, kartu minėdama ir apaštalą Petrą. Šiandien ji kaip atskirą dieną mini ir jo atsivertimą.

Trečiadienio rytą prasidėjo 26-oji popiežiaus Pranciškaus apaštališkoji kelionė. Nuo ketvirtadienio iki sekmadienio jis dalyvaus Panamoje vykstančiose Pasaulio jaunimo dienose.

Penki raginimai politiniams lyderiams ir atsakingoms institucijoms „ryžtingai ir skubiai“ spręsti neatidėliotinas problemas rūpinantis bendrais namais išdėstyti PJD 2019 jaunimo manifeste, kuris priimtas Panamoje šiomis dienomis vykusioje konferencijoje „Ekologinis atsivertimas“.

Kodėl popiežius parinko marijinę temą Panamos PJD? Atsako kardinolas Kevin Farrell, Popiežiškosios pasauliečių, šeimos ir gyvybės dikasterijos vadovas.

Nors pagrindinis popiežiaus kelionės tikslas – dalyvauti Pasaulio jaunimo dienų renginiuose, šioms dienomis jis susitiks ir su Panamos visuomenės ir tikinčiųjų bendruomenės atstovais.

Panama yra palyginti jauna valstybė, tapusi nepriklausoma visu šimtmečiu vėliau už kitas Lotynų Amerikos šalis. Dabartinės Panamos teritoriją, kaip ir didelę dalį žemyno, iki devynioliktojo amžiaus pradžios valdė Ispanija. Vėliau ši teritorija atiteko 1810 m. nepriklausoma valstybe tapusiai Kolumbijai. Ir tik 1903 m. atsiskyrusi nuo Kolumbijos Panama tapo nepriklausoma valstybe.