Vienas iš paskutinių popiežiaus Pranciškaus susitikimų Panamoje įvyko „Gerojo samariečio“ namuose, kuriuose yra padedama jaunuoliams ir suaugusiems, sergantiems AIDS, neturintiems finansinių galimybių gydytis patiems. Panamoje apie 7 tūkstančiai žmonių serga AIDS, o dar apie 25–30 tūkstančių yra ŽIV nešiotojai. Į „Gerojo samariečio“ namus, priklausančius Panamos katalikų Bažnyčiai, atvyko dar trijų panašių namų, administruojamų Bažnyčios ar vienuolijų, atstovai ir globotiniai.
Popiežius visus pasveikino ir visiems padėkojo. Jis pasakojo, kad rengiantis šiam vizitui galėjo perskaityti vieno „Gerojo samariečio“ namuose globoto jaunuolio laišką, kuriame šis parašė: „Čia gimiau iš naujo“. Šie paprasti žodžiai, anot Šventojo Tėvo, palietė jo širdį. Jie išreiškė šių ir panašių namų prasmę. Jie yra ženklas to naujo kelio, kurį Viešpats dovanojo mums. Yra lengva sutvirtinti brolių tikėjimą, kai tas tikėjimas patepa žaizdas, gydo tikėjimą ir drąsina. Tokiuose namuose yra „gimstama iš naujo“ ne vien socialiniam gyvenimui, bet ir Dievui.
„Gimti iš naujo“ reiškia matyti šalia mūsų esančius žmones ne vien kaip kaimynus, bet kaip artimus. „Gerojo samariečio“ namų pavadinimas užsimena apie palyginimą, kuriuo Jėzus atsakė į klausimą apie tai, kas yra mūsų artimas (žr. Lk 10, 29). Gerojo samariečio palyginimas kalba apie konkrečius žmones, kuriuos sutinkame savo kelyje, kurie kenčia, yra sunkumuose. Kalba apie mūsų sugebėjimą pajusti gilią užuojautą ir atsisakyti savo schemų, savo prioritetų sąrašo vardan konkrečios ir apčiuopiamos pagalbos asmeniui.
Gerojo samariečio palyginime taip pat matome žudantį abejingumą, kuris gali būti įvairiai motyvuotas: dėl kelių monetų sutaupymo, dėl baimės susitepti, dėl socialinio pasibjaurėjimo, dėl galimo nepatogumo. Gerasis samarietis iškyla virš viso to, jis pirmiausia mato konkretų ir realų asmens veidą.
Palyginime apie gerąjį samarietį, pasak popiežiaus, taip pat matome, koks turi būti Bažnyčios elgesys, kad išreikštų Dievo švelnumą ir Jo patikėtą gerąją naujieną: jis turi būti gailestingas ne žodžiais, o konkrečiais gestais. Tokie gestai, nors dažnai nematomi, kuria namus, kuria bendruomenę, kuria ryšius.
„Ir taip įvyksta stebuklas, leidžiantis pajusti, kad čia iš tiesų gimstama iš naujo. Čia visi gimstame iš naujo, nes jaučiame realų Dievo prisilietimą, kuris mums leidžia svajoti apie labiau žmogišką, tad ir dievišką pasaulį“, – sakė popiežius Pranciškus „Gerojo samariečio“ ir kitų namų vyresniesiems, savanoriams ir globotiniams. (RK / Vatican News)
