Vienybė ir ištikimybė – tai dvi pagrindinės vertybės, kuriomis remiasi santuoka ir šeima, sakė popiežius Pranciškus antradienį susitikęs su Romos Rotos teisėjais.
Romos Rotos tribunolas, greta kitų funkcijų, yra aukščiausios kasacinės instancijos teismas santuokos galiojimo byloms, tad ir šia proga sakytos popiežiaus kalbos centre – Bažnyčios rūpinimasis šeimos ir santuokos tvarumu ir gerove.
Ir šeimos teologija, ir santuoką liečiančios kanonų teisės normos, pagaliau ir viskas Bažnyčioje, pati Bažnyčios esmė, remiasi dviem pamatinėmis vertybėmis – vienybe ir ištikimybe, sakė Pranciškus. Kad šios dvi vertybės turėtų saistomą juridinę galią sutuoktiniams, jos turi būti tvirtai įsišaknijusios iš krikšto tekančiame tikėjime. „Kai sutuoktiniai gyvena įkūnydami vienybės ir ištikimybės vertybes, tuomet jie savyje atspindi Dievo veidą, yra jo paveikslas ir panašumas“. Pasak popiežiaus, toks sutuoktinių liudijimas labai svarbus ir Bažnyčios sielovadoje. Tai liudijimas, kad gyventi vienybėje ir būti ištikimiems yra įmanoma, kad toks gyvenimas teikia džiaugsmą. Tai gera žinia visai Bažnyčiai.
Šios dvi pamatinės vertybėms, gaunamos kaip dovanos, neatlyginamai suteikiamos kaip Dievo malonės, turi būti nuolatos palaikomos ir puoselėjamos. Dėl to sielovadinio palydėjimo reikia ne tik santuokai besiruošiantiems sužadėtiniams, bet ir sutuoktiniams. Už šeimos sielovadą vietinės Bažnyčios mastu yra atsakingi vyskupas bei jo bendradarbiai kunigai, ypač parapijų bendruomenėms vadovaujantys klebonai, tačiau į aktyvų sielovadinį darbą turi būti įtrauktos ir šeimos. Kalbėdamas apie šeimų įtraukimą į sielovadą popiežius paminėjo apaštalo šv. Pauliaus bendradarbius sutuoktinius Akvilą ir Priską. „Prašykime Šventąją Dvasią“, – sakė popiežius, – „kad duotų Bažnyčiai kunigų, sugebančių suprasti ir branginti sutuoktinių charizmas, tikėjimą ir apaštališkąją dvasią“, kad sugebėtų juos branginti taip, kaip Paulius brangino Akvilą ir Priską.
Romos Rotos tribunolas, kurio teisėjus popiežius priėmė šį antradienį, savo istorija siekia keturioliktąjį amžių. Jis sprendžia bažnytinės teisės subjektų ir dvasininkų tarpusavio bylas, o taip pat, kaip sakyta, visos Bažnyčios mastu yra paskutinės instancijos teismas santuokos byloms.
Moteris ir vyras sudaro santuoką visam gyvenimui. Santuoka neatšaukiama, tačiau ne visais atvejais santuoka sudaroma teisėtai, tai yra ne visada įvykdomos visos sąmoningam ir laisvam santuokos sudarymui keliamos sąlygos. Tokiais atvejais bažnytinis teismas galia nustatyti, kad santuoka negalioja. Iki 2015 m. buvo reikalaujama, kad pirmosios instancijos (vyskupijos) bažnytiniam teismui nustačius santuokos negaliojimą, tą patį patvirtintų ir antrosios instancijos teismas. Jei dviejų teismų sprendimai nesutapdavo, buvo galima kreiptis į trečiosios instancijos teismą – Romos Rotą. 2015 m. pabaigoje popiežiaus Pranciškaus sprendimu buvo įvesta keletas pakeitimų: visų pirma buvo supaprastinta santuokos bylas sprendžiančių teismų sudarymo tvarka, taip pat buvo atsisakyta reikalavimo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą visada patvirtintų ir antrosios instancijos teismas; galiausiai buvo suteikta vyskupui teisė paskelbti santuoką negaliojančia tais atvejais, kai negaliojimo faktas yra visiškai akivaizdus. Tąkart popiežius patvirtino, kad santuokos bylose ir toliau Romos Rotos tribunolas yra aukščiausios instancijos teismas. Buvo taip pat nurodyta, kad Romos Rota bylas spręstų neatlyginamai, paliekant moralinę pareigą, tiems kas gali, paremti tribunolą auka. (JM / VaticanNews)
