Pirmadienį po pietų popiežius Pranciškus aplankė Abu Dabio didžiąją mečetę ir joje susitiko su Musulmonų vyresniųjų taryba. Pavakare popiežius atvyko į „Steigėjo memorialą“ – šeicho valstybės kūrėjo atminimui skirta kompleksą, kuriame vyko tarpreliginė konferencija.
Kreipdamasis į tarpreliginio susitikimo dalyvius popiežius paminėjo šios jo kelionės logotipe pavaizduotą balandį su alyvmedžio šakele. Tai taikos simbolis, o kartu ir nuoroda į daugelyje religinių tradicijų minimą tvaną. Pasak Biblijos, Dievas įsakė Nojui pasistatyti laivą. Jis pakluso ir išgelbėjo savo šeimą nuo pražūties. „Ir šiandien, jei norime paklusdami Dievui išsaugoti taiką“, – sakė Pranciškus, – „turime kaip viena šeima brolybės laivu plaukti per pasaulio audras“.
Kad tai būtų įmanoma, turime tikėti, kad Dievas sukūrė mus visus kaip vieną šeimą. Jis yra visko ir visų Kūrėjas; jis nori, kad mes visi kaip broliai ir seserys gyventume Dievo mums padovanotuose namuose. „Neįmanoma garbinti Kūrėjo nepripažįstant kiekvieno asmens ir kiekvienos žmogiškosios gyvybės kilnumo. O tai kartu reiškia, kad kas pripažįsta vienodas visų žmonių teises, tas šlovina Dievo vardą. Tad reikia ryžtingai smerkti bet kokį smurtą, vykdomą Dievo vardu. Kas Dievo vardu pateisina neapykantą ar smurtą prieš savo brolį, tas piktžodžiauja. Nė viena religija negali pateisinti smurto.“
Brolybės priešas yra individualizmas, tai yra savęs kėlimas aukščius kitų, savosios žmonių grupės kėlimas aukščiau kitų grupių, sakė popiežius ir padėkojo Jungtinių Arabų Emyratų vadovams už jų valstybėje sukurtas tolerancijos ir religijos laisvės sąlygas visų religijų išpažinėjams bei už ryžtingai užkirstą kelią ekstremizmui ir neapykantai.
Žinoma, sakė popiežius, brolybė savaime reiškia, kad broliai, nors ir siejami giminystės, nors apdovanoti vienodu orumu ir teisėmis, yra tarpusavyje skirtingi. Tokio skirtingumo išraiška yra religinis pliuralizmas. Negalima pateisinti nei priverstinio vienodumo, nei viską priimančio sinkretizmo. Mūsų, kaip tikinčiųjų, pareiga gerbti visus ir šitaip šlovinti visus sukūrusio Dievo vardą.
Kita fundamentali Dievo sukurtos jo vaikų šeimos gyvenimo vertybė yra laisvė, be kurios būtume ne broliai, bet vergai. Tarp įvairių laisvės išraiškų esmiškai svarbi yra religijos laisvė. Ji nesiriboja tik kulto laive, bet įpareigoja kitą tikybą išpažįstančiame žmoguje matyti brolį, matyti tikrą Dievo vaiką, apdovanotą laisve, kurios niekas neturi teisės atimti, net ir veikdamas Dievo vardu.
Toks požiūris į kitą žmogų, kitos religijos išpažinėją, įmanomas tik tuomet, kai nebijome pripažinti kito žmogaus skirtingumo, kai turime drąsos su juo bendrauti kaip brolis ir broliu, kai brolybę stipriname tarpusavio dialogu ir malda. „Neturime kito pasirinkimo“, – sakė popiežius Pranciškus, – „arba visi kartu kursime ateitį, arba nebus jokios ateities“. Religijų išpažinėjai ir lyderiai turi suprasti, kad jie pašaukti tiesti tiltus tarp tautų ir kultūrų. Religijos turi padėti žmonijai subrandinti sugebėjimą gyventi taikoje.
Grįžkime prie taikos balandžio simbolio, sakė Pranciškus. Kaip balandžiui, taip ir taikai reikia tvirtų sparnų, kad galėtų palikti skrydžiui. Taikos sparnai – tai jaunosios kartos švietimas ir teisingumas. Kai investuojama į išsilavinimą, mažėja smurtas, auga civilizacijos lygis ir gerovė. Ypač jaunimas, kuriam kelia grėsmę visokios fake news, materializmo ir smurto pagundos, turi išmokti ginti kitų teises lygiai taip pat, kaip gina savąsias. Panašiai turi būti siekiama ir teisingumo, kuriam grėsmę kelia ne tiek atskiri neteisingumo epizodai, kiek chroniška neteisybė, ardanti visuomenės sambūvio pamatus. Neįmanoma tikėti Dievą ir nesiekti neteisingumo visiems. Popiežius vėl pagyrė Jungtinių Arabų Emyratų vadovų išmintį ir toliaregiškumą. Per palyginti nedaug laiko dykuma buvo paversta klestinčia ir svetinga žeme, kultūrų ir religijų susitikimo vieta.
Popiežius sakė, kad kaip brolybei kelia grėsmę individualizmas, taip ir pažanga turi jai nuolatinę grėsmę keliantį priešą – abejingumą. Vien utilitarizmu besiremianti pažanga neatneš tikros ir tvarios gerovės. Tik integrali pažanga gali užtikrinti laimingą žmogaus ateitį, o kartu ir taiką tarp šiomis vertybėmis savo visuomenių gyvenimą grindžiančių tautų. Popiežius taip pat paminėjo bendrą valstybių atsakomybę už taikos pasaulyje kūrimą ir tikinčiųjų pareigą už ją melstis. Pranciškus sakė, kad jis visada atsimena taikos ištroškusius žmones šio regiono šalyse – Jemene, Sirijoje, Irake, Libijoje.
„Šiandieninis mūsų susitikimas tebūna pasitikėjimo žinia ir padrąsinimas visiems geros valios žmonėms, kad nepasiduotų smurto tvanui, kad neleistų altruizmui pavirsti dykuma“, – baigdamas savo kalbą, linkėjo popiežius Pranciškus. (JM / VaticanNews)
