Antrosios trumpo vizito Jungtiniuose Arabų Emyratuose dienos rytą popiežius skyrė katalikų bendruomenei, kurios dauguma yra užsieniečiai darbininkai ir jų šeimos.
Antradienio rytą popiežius aplankė Abu Dabio Šv. Juozapo katedrą. Tai viena seniausių bažnyčių, pastatyta 1962 m., kai JAE dar nebuvo tokia turtinga ir klestinti valstybė kaip šiandien ir kai joje dar gyveno palyginti nedaug užsieniečių. Šiandien užsieniečiai sudaro tris ketvirtadalius gyventojų, kurių iš viso yra 9 milijonai. Katalikų yra arti milijono.
Aplankęs Abu Dabio katedrą, stadione Šventasis Tėvas aukojo Mišias, kuriose – stadiono viduje ir lauke – dalyvavo 180 tūkst. žmonių. Emyratų vyriausybė Mišių dalyviams antradienį paskelbė laisva nuo darbo diena.
Mišių metu buvo skaitoma Evangelijos pagal Matą penktojo skyriaus pradžia (Mt 5, 1–12) – palaiminimai. „Atvykau pas jus“, – sakė Pranciškus, – „padėkoti, kad gyvenate pagal ką tik girdėtą Evangeliją. Sakoma, kad užrašyta Evangelija taip skiriasi nuo gyvenime taikomos Evangelijos, kaip užrašyta muzika – nuo instrumentais atliekamos muzikos. Jūs gerai mokate Evangelijos melodiją ir su entuziazmu gyvenate jos ritmu. Jūs esate choras, susidedantis iš įvairių tautybių, kalbų ir ritų; jūs esate ta įvairovė, kurią Šventoji Dvasia harmonizuoja ir paverčia simfonija. Jūsų džiaugsminga tikėjimo polifonija yra labai svarbus, Bažnyčią ugdantis liudijimas“, – kalbėjo Šventasis Tėvas.
Gyventi pagal Jėzaus palaiminimus nereiškia visada džiaugtis. Tai puikiai žino tie mūsų broliai, kurie kenčia priespaudą. Ir jums, gyvenantiems šioje šalyje, nesvetimas toli gyvenančių artimųjų ilgesys ar neaiškios ateities baimė. Tačiau viena yra tikra – Viešpats yra ištikimas ir niekada mūsų nepalieka. Gali pasitaikyti, kad ištikus sunkumams pasijusime vieniši. Tačiau ir tuomet Viešpats keliauja kartu su mumis. Jei ir mes su juo keliausime, prieš mus atsivers nauji akiračiai, nes Viešpats yra naujienų „specialistas“, net ir per dykumą jis mums nutiesia kelią. Palaiminimai yra „žemėlapis“ mūsų gyvenimo kelionei. Jie mus ragina rūpintis, kad nebūtų užteršta mūsų širdis, visada būti romiems ir nuolankiems, siekti teisingumo, būti gailestingiems. Tai kasdienio gyvenimo šventumas, kuriam nereikia jokių stebuklų ar nepaprastų ženklų. Palaiminimai skirti ne superžmonėms, bet visiems, kurie kantriai kelia kasdienio gyvenimo sunkumus, kurie savo mažais darbais prisideda, kad pasaulis būtų jaukesnis, kurie yra tarsi medžiai, sugeriantys užterštą orą ir sugrąžinantys deguonį. Linkiu jums taip gyventi, sakė popiežius, tvirtai įsišaknyti Jėzuje ir dalytis gerumu su visais aplinkiniais. Jūsų bendruomenės tebūna taikos oazės.
Jungtiniuose Arabų Emyratuose gyvenantiems katalikams sakytoje homilijoje popiežius ypatingai pabrėžė du palaiminimus. Pirmasis – „Palaiminti romieji“. Ne tas palaimintas, kuris užsipuola kitą žmogų ir bando jį sau palenkti, bet tas, kuris seka Jėzaus pavyzdžiu, laikosi romiai net ir tuomet, kai kiti jį kaltina. Popiežius paminėjo prieš aštuonis šimtus metų Pranciškaus Asyžiečio duotą patarimą tiems broliams, kurie norėjo keliauti į saracėnų valdomą Šventąją Žemę: „Nei ginčių, nei barnių!“ Koks kontrastas, jei palyginsime su kitais, kurie tuo metu keliavo su ginklais ir sunkiais šarvais! Pranciškus ir mums pataria apsišarvuoti nuolankiu tikėjimu ir konkrečia meile.
Antrasis – „Palaiminti taikdariai“. Krikščionis siekia taikos, pradedant savo artimiausia aplinka, bendruomene, kurioje gyvena. Bažnyčia, kuri laikosi Jėzaus mokymo ir liudija brolišką meilę, patinka Viešpačiui ir duoda vaisius. „Jėzus, kuris jus vadina palaimintais, tesuteikia malonę drąsiai eiti pirmyn, tebrandina jūsų meilę vieni kitiems ir visiems“. (JM / VaticanNews)
