2019 m. jėzuitai švenčia 450 m. misijos Lietuvoje jubiliejų. Ta proga kviečiame susipažinti su penkiais Lietuvoje veikusiais jėzuitais, kurie prisidėjo prie LDK mokslinio ir kultūrinio gyvenimo bei misijų pasaulyje.
Andrius Rudamina (1596–1631)
Toliausiai nukeliavęs Lietuvos jėzuitas. Jis pirmasis nuvyko į Kiniją. Deja, laive slaugydamas ligonius, Rudamina užsikrėtė tuberkulioze. Kinijoje jis išgyveno penkerius metus ir pramoko kinų kalbą. Išliko apie dvidešimt trumpų pokalbių su kinų literatais. 1640 m., jau po Rudaminos mirties, jo ir dar trijų jėzuitų pokalbiai buvo publikuoti knygoje Koudou richao. Kalbėtasi ne vien apie krikščionybę, Europos papročius ar kitus kasdienius dalykus, bet ir apie astronomiją. Iki mirties likus vos penkiems mėnesiniams, Rudamina kinams pademonstravo teleskopą. Astronomija Kinijoje tapo priemone, padėjusia sudominti žmones ir pasitarnavusia krikščionybės sklaidai.
Tomas Žebrauskas (1714–1758)
Į Vilniaus akademiją matematikos profesorius atvyko po studijų Prahos jėzuitų universitete pas žymųjį matematiką jėzuitų Jozefą Steplingą. T. Žebrauskas įvedė atskirą nuo filosofijos studijų dvimetį matematikos kursą, kuris apėmė ir astronomiją bei architektūrą. Profesorius pradėjo iškilmingo Trijų Karalių – matematikos kurso globėjų – minėjimo tradiciją: kasmet sausio 6 d. vienas matematikos studentas pasakydavo iškilmingą prakalbą Trijų Karalių garbei. Į šiuos renginius susirinkdavo nemažai visuomenės elito.
Ypač dažnai Lietuvos didikai lankydavo fizikos kabinetą – mat čia buvo atliekami eksperimentai. Eksperimentą su elektros mašina stebėjo ir būrelis moterų: LDK maršalkienė Oginskienė, Naugarduko vaivadienė Radvilienė, LDK pakanclerienė Sapiegienė, kitos damos. Žebrausko dėka fizikos kabineto inventorius vis gausėjo: be prietaisų bandymams su šviesa ir hidraulinių mašinų, 1753 m. įgyta pneumatinė mašina, vandens pompa, du teleskopai ir camera obscura.
1753 m. T. Žebrauskas įsteigė observatoriją, kuri buvo pastatyta pagal jo paties projektą. Ano meto architektūros žinovams pastatas patiko, o Martynas Počobutas SJ teigė, kad išore Vilniaus observatorija nenusileidžia garsiajai Grinvičo observatorijai. Prie observatorijos Žebrauskas įsteigė specializuotą tiksliųjų mokslų biblioteką, kuriai pradžią greičiausiai davė jo paties iš užsienio atsivežtos knygos.
Martynas Počobutas (1728–1810)
Vilniaus universiteto Astronomijos observatorija ypač suklestėjo, kai jai ėmė vadovauti jėzuitas matematikas ir astronomas, Vilniaus universiteto rektorius (1780–1799) Martynas Počobutas. Prieš užimdamas pareigas Vilniuje, jis aplankė žymiausias Pietų Europos observatorijas: Romoje, Florencijoje, Venecijoje, Vienoje. Nuolatos gausindamas Vilniaus observatoriją naujausiais prietaisais ir tyrinėdamas Saulės bei Mėnulio užtemimus, Počobutas observatoriją išgarsino krašto visuomenėje ir mokslo pasaulyje. Būdamas profesoriumi Vilniuje Počobutas lankėsi Paryžiaus observatorijoje, taip pat Londone Grinvičo observatorijoje, kuri jam tapo siektinu idealu.
Počobutas tyrinėjo įvairius astronominius reiškinius – žvaigždžių gesimą, Jupiterio palydovus užtemimus. Stebėdamas dangaus kūnus nustatinėjo vietovių geografinę padėtį. 1770 m. M. Počobutas pirmasis Lietuvoje pradėjo reguliarius oro temperatūros matavimus. Dėl išvystytos mokslinės veiklos 1767 m. karalius Stanislovas Augustas Vilniaus akademijos observatorijai suteikė Karališkosios observatorijos, o Počobutui – Karališkojo astronomo titulus. 1976 m. Tarptautinė astronomijos unija jėzuito Počobuto vardu pavadino vieną mėnulio kraterių.
Motiejus Kazimieras Sarbievijus (1595–1640)
Europos masto poetas, 1623 m. pasirodžius pirmajam poezijos rinkiniui, gavęs laurų vainiką iš popiežiaus Urbono VIII rankų. Sarbievijus gimė Lenkijoje, bet gyveno ir kūrė daugiausia Lietuvoje. Į jėzuitus įstojo septyniolikos metų, mokėsi Vilniuje ir Braunsberge, Prūsijoje. Jo poezija buvo spausdinama LDK, o nuvykus į Romą jaunas poetas popiežiaus buvo įtrauktas į brevijoriaus himnų reformos darbą.
Jėzaus draugijos vyresniajam nusprendus, 1625 m. Sarbievijus grįžo į Lietuvą. Tai jam buvo šokas. Jis vylėsi, kad atsisveikinimo audiencijos metu popiežius Urbonas VIII išvykimą atšauks. Bet popiežius, nusiėmęs nuo kaklo medalioną, tik įteikė jį poetui kaip jų draugystės atminimą. Spėjama, kad pagrindinė priežastis buvo ne vien kitų Romos poetų pavydas ir intrigos, bet ir paties popiežiaus Urbono VIII poetinės ambicijos – M. K. Sarbievijaus poezija buvo geresnė...
Grįžęs Sarbievijus Vilniaus universitete dėstė retoriką, filosofiją ir scholastinę teologiją, taip ėjo ir administracines pareigas: buvo universiteto rektoriaus patarėjas, Marijos sodalicijos vadovas, Filosofijos ir Teologijos fakultetų dekanas. Vėliau Varšuvoje pamokslavo karaliaus Vladislovo IV Vazos rūmuose.
Konstantinas Sirvydas (apie 1580–1631)
Vilniaus universiteto dėstytojas, rektoriaus patarėjas Konstantinas Sirvydas apie dešimt metų Šv. Jonų bažnyčioje sakė jį išgarsinusius pamokslus. Jis laikomas lietuvių leksikografijos – žodynų kūrimo praktikos ir teorijos – pradininku. Apie 1620 m. Vilniuje išleistas Sirvydo trijų kalbų žodynas „Dictionarium trium linguarum“ (lenkų-lotynų-lietuvių) yra ne tik pirmasis spausdintas lietuvių kalbos žodynas (vienintelis Lietuvoje iki XIX a. pabaigos), bet ir pirmasis pasaulietinio turinio lietuviškas leidinys Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje.
Konstantino Sirvydo kalbos naujadarai: kokybė, kupranugaris, mąstytojas, mokytojas, medvilnė, piramidė, pažanga, pratarmė, rodyklė, rūbinė, spaustuvė, taisyklė, turgavietė, virtuvė ir t. t.
Parengta pagal Vilniaus jėzuitų gimnazijos leidinį „Sutikti Dievą visuose dalykuose. Jėzuitai, mokslas ir kultūra“. Parengė kun. Vytautas Sadauskas SJ.
