Kaip prieš kiekvieną kelionę, antradienio rytą popiežius Pranciškus buvo nuvykęs į Romos Didžiąją Marijos baziliką ir valandėlę pasimeldė bei padėjo gėlių prie Marijos – romiečių globėjos ikonos.

Popiežiaus Pranciškaus 26-oji apaštališkoji kelionė prasideda jau trečiadienio rytą. Išskridęs į Romos Fiumicino tarptautinio oro uosto, Panamą popiežius pasieks 16.30 val. vietos laiku, kai Lietuvoje jau bus 23.30 val. Po sutiktuvių oro uoste, pirmosios kelionės dienos programoje kitų įvykių nenumatoma. Oficialūs susitikimai prasidės ketvirtadienį. Pirmiausiai popiežius aplankys Panamos prezidentą, po to numatytas susitikimas su politikais, visuomenės atstovais ir šalyje akredituotais diplomatais. Ketvirtadienį popiežius Pranciškus taip pat susitiks su visos Centrinės Amerikos vyskupais. Vakare, Lietuvos laiku jau po vidunakčio, įvyks pirmasis popiežiaus susitikimas su į Panamą atvykusiu jaunimu iš viso pasaulio.

Sausio 19 d. Kauno arkivyskupijos salėje vyko sielovados bendruomenės „Gailestingumo versmė“ organizuota maldos popietė „Drąsos! Aš esu. Nebijokite!“ (Mk 6, 52), kurią vedė Kauno arkivyskupijos egzorcistas kun. teol. dr. Arnoldas Valkauskas.

Savo mokyme kun. A. Valkauskas ragino nepasiduoti įsisenėjusioms baimėms, nerimui ir rūpesčiams bei kvietė ieškoti tikrosios realybės. Dėl realybės pažinimo turime visą gyvenimą kovoti. Todėl išpažinimas „Tikiu amžinąjį gyvenimą“ turi tapti mūsų savastimi, nes pagrindinis žmogaus tikslas – betarpiškas susitikimas su Dievu, pas kurį galime ateiti tik per Jėzų Kristų. Mūsų įsivaizdavimai ir lūkesčiai kertasi su realybe, kuri, pasak apaštalo Pauliaus, yra nuolatinė dvasinė kova: „Man gyvenimas – tai Kristus, o mirtis – tik laimėjimas.“ Šv. Pauliui tai pažįstama, o mes dar pažinimo kelyje. Mūsų ribotas protas yra sužeistas, todėl pamirštame, kad esame amžini, bet net ir tą dalinį pažinimą iš mūsų nuolat plėšia. Šiame pasaulyje vyksta rimtos grumtynės su piktąja dvasia. Kristus Kraujo galia atnešė tikrąją pergalę prieš piktąją dvasią. Jo pasakymas „Nebijok“ labai svarbus.

Labai džiaugiamės, kad popiežius Pranciškus pas mus atvyksta. Taip pat labai didžiuojamės, kad buvo nuspręsta mūsų mažoje šalyje rengti Pasaulio jaunimo dienas, sakė Panamos prezidentas Juan Carlos Varela.

Šventojo Sosto žinių tarnybai duotame interviu prezidentas priminė, kad apie popiežiaus pakvietimą į Panamą buvo pradėta rimtai galvoti jau prieš dešimtį metų, tai yra dar prieš Pranciškaus pontifikatą. 2009 m. Panamoje buvo minėta Santa Maria la Antigua vyskupijos įkūrimo 500 metų sukaktis. Tai buvo pirmoji vyskupija Amerikos žemyne (ne salose). Jau tada Panamos katalikai ir visa visuomenė norėjo, kad Šventasis Tėvas juos aplankytų. Troškimas vis stiprėjo ir buvo dedamos pastangos, kad popiežius atvyktų.

Visi Pasaulio jaunimo dienų dalyviai yra kviečiami būti ne turistais, o piligrimais: atvykti ne pramogauti, bet augti Dievo meilėje. Tai, beje, visai nereiškia atsisakyti džiaugsmo ir šventiškumo, priešingai, Pasaulio jaunimo dienos yra džiugi jaunimo šventė, kaip gali paliudyti jų dalyviai. Tačiau šis džiaugsmas yra tikėjimo džiaugsmas. Kita vertus, žodis „piligrimystė“ reiškia ne vien tinkamą vidinį nusiteikimą, bet ir pačią kelionę. Suprantama, kad vykstant į pasaulinį susitikimą, kai reikia įveikti tūkstančius kilometrų, paprastai keliaujama lėktuvu. Vis dėlto kai kas ryžtasi įveikti didelius atstumus pėsčiomis, dviračiais ar žirgais. Arba laivais, kaip kad dvi piligrimų grupės iš Prancūzijos ir Lenkijos, kurios jau pasiekė Panamą.

Popiežiaus Pranciškaus audiencija apaštališkajam nuncijui Ukrainoje įvyko pirmadienį, sausio 21 d.

Popiežius Pranciškus kasdien su giliu rūpesčiu seka įvykius Ukrainoje, nuolat meldžiasi už jam brangią šalį ir laimina ukrainiečių tautą, rašo komunikate Šventojo Sosto nunciatūra Kijeve pranešdama apie popiežiaus Pranciškaus audienciją apaštališkajam nuncijui Ukrainoje arkivyskupui Claudio Gugerotti.

2019 metų Pasaulio jaunimo dienų dalyviai jau susirinko Panamoje, kurioje nuo sausio 22 ryto prasideda oficiali susitikimo programa, truksianti iki sausio 27 vakaro. Nuo sausio 24 prie katalikiško jaunimo iš viso pasaulio šventės prisijungs ir popiežius Pranciškus. Pasaulio jaunimo dienų organizacinis komitetas, peržiūrėjus dalyvių registrą, laukė apie 250 tūkstančių piligrimų iš daugiau nei pusantro šimto pasaulio valstybių. Nors didžiuma dalyvių iš Pietų ir Šiaurės Amerikos, po kelis, po kelias dešimtis, šimtus ar tūkstančius, nepaisant nemažai lėšų ir laiko reikalaujančios kelionės, atvyksta ir iš kitų žemynų. Štai keletas skaičių.

Paskaitos, skaitytos Moksleivių ateitininkų žiemos akademijoje „Reali svajonė: ko reikia tobulai meilei?“ gruodžio pabaigoje Liškiavoje, ištrauka.

Pradžios knygos antrajame skyriuje matome vyro ir moters situaciją prieš nuodėmę. Išvydęs moterį, vyras apsidžiaugia, jis sušunka: „Ši pagaliau yra kaulas mano kaulų ir kūnas mano kūno.“ Girdėjau, kaip vienas kunigas, komentuodamas šią Šv. Rašto vietą, sakė, kad poezija atsirado, kai pirmasis vyras išvydo pirmąją moterį – tuomet gimė pirmasis eilėraštis. Šiuo tekstu pasakoma, kad pirmieji žmonės vienas kitu džiaugėsi, jog kitame atpažino save: toks pats kūnas kaip aš, pagaliau turėsiu su kuo pasikalbėti. Gyvūnai, kad ir Dievo sukurti, Adomui į bendrininkus netiko, nes jie nebuvo tokie kaip jis – iš gyvūnų negali patirti žmogui reikalingos meilės.

2007 m. popiežius Benediktas XVI atšaukė ekskomuniką arkivyskupo Lefebvre’o neteisėtai konsekruotiems vyskupams ir įgaliojo komisiją „Ecclesia Dei“ kuruoti dialogą su Šv. Pijaus X brolija. Kartu paskelbtu motu proprio „Summorum pontificum“ buvo panaikinti apribojimai lotyniškojo nereformuoto Mišiolo naudojimui liturgijoje.

Kanados Bažnyčių taryba laiško autoriai prašo Kanados vyriausybę atsisakyti branduolinį atgrasinimą laikyti tinkama priemone saugumui užtikrinti, tokiu būdu pateisinat branduolinių ginklų kaupimą ir galimą jų panaudojimą.

Danijos, Olandijos, Lenkijos jaunimas ir daugelis kitų jaunuolių iš visų šalių dalinsis patirtimi ir pasakos, kaip jie skelbia Evangelijos džiaugsmo žinią.

Apie būsimą Margaritos Bays (1815–1879) kanonizaciją, kurios data dar nepaskelbta, pranešta Šventųjų skelbimo kongregacijos dekrete, paskelbtame po popiežiaus audiencijos Kongregacijos prefektui kardinolui Becciu.

Palaimintoji Margarita Bays bus paskelbta Bažnyčios šventąja. Pranciškonų Trečiojo ordino narė buvo pripažinta palaimintąja 1995 m. ir nuo tada jos namai vakarinėje Šveicarijoje – La Pierraz – ir kelios kitos su jos pamaldumu susijusios Fribūro kantono vietovės tapo piligrimysčių tikslu – „Margaritos Bays nueitu keliu“.

Bažnyčios liturginiame kalendoriuje sausio 17 dieną minimas šventasis Antanas pagrįstai yra vadinamas ne tik Didžiuoju, bet ir krikščionių vienuolių tėvu ir patriarchu.

Jis gimė apie 251 metus Vidurio Egipte koptų krikščionių šeimoje. Dar būdamas visai jaunas iš anksti mirusių tėvų Antanas paveldėjo didelį turtą. Kartą bažnyčioje išgirdęs Jėzaus paraginimą „Jei nori būti tobulas, eik, parduok, ką turi, ir išdalyk vargšams. Tuomet ateik ir sek paskui mane, ir tu turėsi lobį danguje“ (plg. Mt 19, 21), Antanas pasiryžo jį įvykdyti. Pardavęs visa, ką turėjo, o gautas pajamas išdalijęs vargšams, Antanas pradėjo asketišką atsiskyrėlio gyvenimą: iš pradžių šalia gimtojo kaimo, vėliau – Libijos dykumos pakraštyje, o galiausiai – ant vienišo kalno kitapus Nilo. Daug krikščionių, žvelgdami į Antaną, atpažindavo jame paties Jėzaus gyvenimo atspindį. Susižavėję radikaliu Kristaus sekimo keliu jie taip pat rinkosi vienatvę ir tylą dykumoje, mokydamiesi iš abos Antano pagrindinių vienuolio darbų: rankų darbo, maldos ir atidaus Šventojo Rašto skaitymo.

Trečiadienio rytą vykusios bendrosios audiencijos dalyviai klausėsi penktosios popiežiaus Pranciškaus katechezės apie „Tėve mūsų“ maldą. Šį kartą buvo kalbama apie šv. Pauliaus laiškuose panaudotą aramėjišką žodį „Aba“, kuriuo išreiškiamas nepaprastai artimas žmogaus santykis su Dievu, kaip vaiko su tėvu.

Sausio 16 d. prisimename pirmuosius pranciškonų kankinius, vadinamus Maroko kankiniais.

1219 metais, gavę šventojo Pranciškaus palaiminimą, broliai Berardas, Petras, Adjutas, Akuras, Odas ir Vitalis paliko Italiją ir išvyko skelbti Evangelijos Maroke.Keliaujant per Ispaniją, susirgo Vitalis ir broliai tęsė misiją be jo. Nuvykę į musulmonų kraštą jie pamokslavo turgaus aikštėse. Netrukus mažesniuosius brolius suėmė ir įsakė išvykti iš šalies, tačiau jie atsisakė.

Turite būti konkretūs žmonės – tokie, kaip jūsų steigėjas, kuris būdamas jaunas kunigas vietoj mokytojo karjeros aristokratų šeimose rinkosi tarnystę vargstantiems ir apleistiems vaikams.

Baigę Kalėdų liturginį laikotarpį švenčiame Viešpaties krikšto šventę. Liturgija mus kviečia geriau susipažinti su Jėzumi, kurio gimimą dar neseniai minėjome, kalbėjo popiežius sekmadienio vidudienį.

Komentuodamas šios dienos Evangeliją, pasakojančią apie Jėzaus krikštą Jordano upėje, popiežius Pranciškus atkreipė dėmesį į du pradedamos Jėzaus viešosios veiklos aspektus: Jėzaus artumą žmonėmis ir jo ryšį su Tėvu.

Viešpaties Apsireiškimo šventės proga paskelbtame laiške švedų kardinolas Anders Arborelius apžvelgė daug temų, pakartodamas kvietimus maldai: už taiką pasaulyje ir ypač Malmėje, kuris turėtų tapti taikos ir gėrio miestu, o ne miestu, kur šaudoma, kaip dar kartą nutiko naktį po Kalėdų.

Sausio 9 dienos bendrojoje audiencijoje popiežius Pranciškus tęsė katechezių ciklą apie „Tėve mūsų“ maldą.

Šio trečiadienio katechezėje Šventasis Tėvas atkreipė dėmesį į Evangeliją pagal Luką, kuri atidžiai aprašo Jėzaus maldą, Jėzų gaubusią maldos atmosferą. Būtent Evangelijoje pagal Luką, priminė popiežius, yra trys šlovinimo himnai, kartojami kasdienėje Bažnyčios maldoje: Zacharijo giesmė (Benedictus), Marijos giesmė (Magnificat) ir Simeono padėka (Nunc dimittis).

Pirma teksto dalis.

Šiandien tarp jaunimo (ir ne tik)  „kieta“ užsiimti joga, madinga važiuoti į Indiją ar dar toliau, ieškant savo gyvenimo prasmės, kurią tikimasi, kad pasakys mistinis vienuolis kalnuose ar egzotiškai atrodantis mokytojas, „kieta“ būti žmogumi, kuris moka pasitelkdamas meditacijas išvalyti mintis, protą, bet darosi neramu tai, kad pernelyg retai (ypač populiariosiose medijose) rašoma ir skelbiama, jog „kieta“ būti krikščioniu. Šie antrosios teksto „Kodėl kieta būti krikščioniu“ dalies argumentai yra skirti ypač jaunimui, kad jie neklaidžiotų po mistines laimės ir gyvenimo prasmės paieškas tolimuose kraštuose, o greičiau suprastų, kas yra tikras, jau tūkstantmečiais patikrintas Kelias, Tiesa ir Gyvenimas.

2019 metų vasario 11-ąją bus minima XXVII Pasaulinė ligonio diena. Jai skirtoje žinioje popiežius Pranciškus primena, kad krikščioniškas žvilgsnis į ligonį nesiremia galima nauda, tačiau suvokimu, kad jis yra brolis arba sesuo, kuriems padedama dovanai. Taip, kaip pasielgė Gerasis Samarietis. „Dovanai gavote, dovanai ir duokite! (Mt 10,8)“ – cituoja Jėzaus žodžius Pranciškus. Šie žodžiai buvo pasakyti mokiniams, prieš siunčiant juos skleisti Evangelijos. Bažnyčia, visų savo vaikų ir ypač sergančiųjų Motina, primena, jog nesavanaudė meilė, be atlygio ir veltui daromi gestai yra labiausiai įtikinantis evangelizavimo kelias. Pasaulinė ligonių diena yra ypatingai paminima Kalkutoje, dalyvaujant popiežiaus specialiajam pasiuntiniui: šiame mieste daug metų dirbusi šv. Motina Teresė yra iškilus meilės ligoniams pavyzdys.

Lietuvoje šimtmečiais greta gyvena skirtingų konfesijų krikščionys. Gausiausia bendruomenė, žinoma, yra Romos katalikų, o antra pagal dydį – Krikščionių ortodoksų (stačiatikių). Abi bendruomenės švenčia tą pačią Kristaus gimimo šventę – Šv. Kalėdas. Kuo skiriasi jų Kalėdų tradicijos?

Ramus sekmadienis. Pakeliui į šv. Mišias. Staiga mintis – piniginėje nėra grynųjų. Kaip paaukoti? Jei yra laiko – galima užsukti ir išsiimti eurų iš bankomato. O jei ne? Pažįstama patirtis? Nieko keisto. Juk vis dažniau mokėjimus atliekame be grynųjų. Vienas kavinių tinklas, nusprendęs nebepriimti grynųjų pinigų, nustebino Lietuvos gyventojus, o štai Švedijoje net trečdalis žmonių apskritai nebesinaudoja monetomis ir banknotais.

Sausio 1-ąją Madride pasibaigusiame Taizé bendruomenės rengtame naujametiniame jaunimo susitikime dalyvavo ir jaunimas iš Lietuvos. Madride buvo ir Panevėžio vyskupijos kunigas Algirdas Dauknys.

Taizé bendruomenė jau keturiasdešimt metų sukviečia jaunimą į pasitikėjimo kelionės žemėje susitikimus. Šiandien Taizé bendruomenėje yra šimtas brolių iš katalikų ir įvairių protestantų bendruomenių iš trisdešimties šalių, kurie drauge įžadais įsipareigoja bendram vienuoliniam gyvenimui. Tokia patirtis – tai konkretus susitaikinimo ženklas tarp pasidalinusių krikščionių ir susipriešinusių tautų.

Tikėjimo mokymo kongregacija paskelbė notą, kuria patikslinamas jau 1993 m. jos paskelbtas atsakymas į klausimą dėl sterilizacijos, įskaitant ir histerektomiją (gimdos pašalinimą).

Ketvirtadienio rytą įvyko naujametinis popiežiaus Pranciškaus susitikimas su artimiausiais bendradarbiais, padedančiais jam vykdyti Bažnyčios vyriausiojo ganytojo tarnystę ir valdyti Vatikano valstybę.

Susitikime dalyvavo popiežiaus Valstybės sekretorius kard. Pietro Parolin su trijų Valstybės sekretoriato padalinių vadovais – pavaduotoju bendriesiems reikalams arkivysk. Edgaru Peña Parra, sekretoriumi santykiams su valstybėmis arkivysk. Paulu Richardu Gallagheriu ir trečiojo skyriaus, atsakingo už Šventojo Sosto diplomatines misijas ir jų personalą, vadovu arkivysk. Janu Romeo Pawlowskiu. Toje pačioje audiencijoje dalyvavo ir Vatikano Miesto Valstybės gubernatūros prezidentas kard. Giuseppe Bertello.

Angelė iš Foligno (Folinjo), viena pirmųjų italų mistikių, gimė viduramžių miestelyje 1248 metais.

Po Kalėdų pertraukos trečiadienį vėl įvyko popiežiaus bendroji audiencija. Tęsdamas katechezę apie „Tėve mūsų“ maldą, šį kartą popiežius kalbėjo apie kontekstą, kuriame Jėzus savo sekėjus išmokė šios maldos.

Evangelistas Matas šią maldą patalpina strateginėje Jėzaus mokymo vietoje – kaip dalį Kalno pamokslo, sakė popiežius. Jėzus įkopia į kalvą, atsisėda ir pradeda kalbėti miniai, kurią sudaro labai įvairūs žmonės. Šioje kalboje girdime sukondensuotą visą Jėzaus mokymą. Kalbos viršūnė – palaiminimai. Dievas apverčia aukštyn kojomis žmonių vertybes: tie, kurie buvo nustumti į žmonių gyvenimo pakraštį, yra tikrieji Dievo karalystės statytojai. Jėzus sako, kad visi žmonės sugeba mylėti ir kad meilė nepripažįsta jokių ribų. Galime mylėti ne tik savo šeimos narius ir draugus, ne tik tuos kurie mums daro gera ir linki gero, bet ir priešus. Dievo saulė kiekvieną dieną pateka geriesiems ir blogiesiems, lietus lyja ant teisiųjų ir neteisiųjų (plg. Mt 5, 44–45). Visi mes esame Dangaus Tėvo vaikai.

Vatikano monetų kalykla, popiežiaus atvaizdą įamžinusi euruose, turėjo prisitaikyti prie Pranciškaus pageidavimo jo nebevaizduoti. Tačiau kai Amazonijos Obidoso (Brazilija) vyskupas lapkritį pranešė apie statomą ligoninę-laivą vardu „Papa Francisco“, susigraudino. Tai ryškus žingsnelis į 2019 m. spalį vyksiantį neeilinį Vyskupų sinodą „Amazonija: nauji Bažnyčios ir darnios ekologijos keliai“. Štai keletas pavyzdžių apie Amazonijos ir kitų čiabuvių teises, pastangas ir kovas.

Sausio 1-osios vidudienio maldos susitikime dalyvavusiems piligrimams ir turistams popiežius Pranciškus linkėjo kiekvieną naujų metų dieną būti taikdariais savo namuose ir šeimose.

„Šiandien, aštuntąją Kalėdų dieną, minime Šventąją Dievo Motiną. Kaip Betliejaus piemenys, atidžiai žiūrime į ją, rankose laikančią Kūdikį. Rodydama mums Jėzų, pasaulio Gelbėtoją, ji – Motina – mus laimina. Ji laimina kiekvieno vyro ir kiekvienos moters gyvenimo kelionę šiais prasidedančiais metais. Šie metai bus geri, jei priimsime Dievo gerumą, kurį Jėzus atnešė į pasaulį“, – sakė popiežius. „Dievo palaiminimas įprasmina visus sveikinimus ir linkėjimus, kuriais dalijamės šiomis dienomis“.

„Visi žmonės, kurie girdėjo, stebėjosi piemenų pasakojimu“ (Lk 2, 18). Stebėtis – tam esame kviečiami šiandien, baigiantys Kalėdų oktavą, vis dar žvelgiantys į dėl mūsų gimusį Kūdikį, skurdų viskuo ir turtingą meile. Nuostaba – tokio nusiteikimo reikia metų pradžioje, nes gyvenimas yra dovana, kuri mums duoda galimybę viską pradėti iš naujo“, – sakė popiežius Pranciškus, pirmąją 2019 metų dieną šv. Petro bazilikoje vadovaudamas Švč. Mergelės Marijos, Dievo Gimdytojos, iškilmės Mišioms.