Per paskutinę rugsėjo mėnesio bendrąją trečiadienio audienciją popiežius Pranciškus vėl komentavo Apaštalų darbų ištrauką, šį kartą apie Steponą, kuris tapo pirmuoju kankiniu. Gausiai maldininkų ir piligrimų miniai šv. Petro aikštėje buvo perskaitytos šios Šventojo Rašto eilutės: „Steponas, pilnas malonės ir galios, darė žmonėse didžių ženklų ir stebuklų. Tuomet pakilo kai kurie iš vadinamosios libertinų sinagogos (...) ir mėgino ginčytis su Steponu. Tačiau jie negalėjo atsispirti išminčiai ir Dvasiai, kurios įkvėptas jis kalbėjo. (...) Visi sėdintys taryboje įsmeigė į jį akis ir matė jo spindintį tarytum angelo veidą (Apd 6, 8–10. 15)“.

Popiežius Pranciškus pasidalijo savo kelionės 2018 metais Lietuvoje įspūdžiais, prisiminė apsilankymą buvusio KGB kalėjimo muziejuje.

Pirmadienį Šventasis Tėvas audiencijoje priėmė Šventojo Sosto komunikacijos dikasterijos plenarinės asamblėjos dalyvius ir visus šios diskasterijos darbuotojus, įskaitant Šventojo Sosto portalo Vatican News ir Vatikano Radijo darbuotojus.

Prieš metus – 2018 rugsėjo 22–23 dienomis – popiežius Pranciškus lankėsi Lietuvoje: antrosios vizito dienos rytą Kaune aukojo Mišias ir susitiko su dvasininkais bei pašvęstaisiais, po pietų Vilniuje pagerbė nukankintų krikščionių ir žydų atminimą.

Tviterio socialinio tinklo popiežiaus paskyroje pirmadienį rugsėjo 23 dieną pasidalinta žinute apie krikščioniško liudijimo ir tikėjimo perdavimo svarbą. Popiežiaus žinutėje kalbama apie Dievo gailestingumo skelbimą pasauliui.

Popiežius Pranciškus, prieš „Viešpaties Angelo“ maldą kalbėdamas apie šio sekmadienio Evangelijos palyginimo nesąžiningą prievaizdą, neragino juo sekti, bet ragino iš jo mokytis „gudriai“, tai yra apdairiai ir išmintingai tai, ką turime šiame gyvenime panaudoti siekiant dangaus karalystės. Būti „gudriems“, sakė popiežius, reiškia pirmumą skirti žmonėms, o ne tam, ką turime.

Minint popiežiaus vizito Lietuvoje metines, kviečiame skaityti vyr. redaktorės komentarą, rašytą praėjus mėnesiui po Šventojo Tėvo apaštališkosios kelionės Baltijos šalyse. 

Šį savaitgalį dėkojama už popiežiaus vizitą Lietuvoje, įvykusį prieš keturias savaites. Jo metu Šventasis Tėvas savo žodžiais ir veiksmais mums pasiuntė ne vieną žinią. Dalyvavę susitikimuose, sveikinę jį kelyje ar stebėję LRT transliacijas įsiminėme skirtingus to savaitgalio momentus, vis dar jais dalijamės.

Kardinolų taryba 31-oje sesijoje pirmą kartą peržiūrėjo visą apaštališkosios konstitucijos projektą pagal Šventojo Tėvo prašymą „įsiklausyti ir atsižvelgti į naujus pasiūlymus bendrystės ir sinodiškumo dvasia“.

Neapolio katedroje rugsėjo 19 d., 10.04 val. pasikartojo šv. Januarijaus stebuklas.

Jungtinių Tautų Organizacijos generalinė asamblėja 2019 metus paskelbė Tarptautiniais čiabuvių kalbų metais. Pasaulyje tokių kalbų yra per septynis tūkstančius, jomis kalba per 370 milijonų žmonių, gyvenančių 90 kraštų. Kalba yra ne vien bendravimo priemonė. Kiekviena iš jų atspindi unikalų požiūrį į pasaulį, unikalų pasaulio supratimą, yra savitos kultūros dalis. Tačiau beveik 2700 kalbų gali netolimoje ateityje išnykti.

Tęsdamas katechezę apie Apaštalų darbų knygą, pasakojančią apie Evangelijos skelbimo pradžią, pirmųjų krikščionių užsidegimą ir džiaugsmą, bet drauge ir didelius sunkumus bei pasipriešinimą, šio trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams popiežius kalbėjo apie teisų ir išmintingą fariziejų Gamalielį.

Rugsėjo 15–17 dienomis Madride vyko tarpreliginis Maldos susitikimas už taiką, kurį organizavo Šv. Egidijaus bendruomenė. Renginio, suburiančio draugėn šimtus dvasininkų iš įvairių pasaulio kraštų, tema: „Taika be sienų“. Šiuo pavadinimu buvo norima priminti Rytų ir Vakarų Europą skyrusios Berlyno sienos griūtį bei po to sekusius pokyčius, kurie vedė Europą vienybės ir taikos keliu.

Rugsėjo 18 dieną Pranciškoniškoji šeima mini šventąjį Juozapą iš Kupertino.

Šv. Juozapas gimė Neapolio karalystėje, Kupertino mieste, 1603 m. Jo tėvas buvo paprastas dailidė, turėjęs didelių skolų ir gyvenęs labai sunkiomis sąlygomis tuo metu, kai gimė Juozapas. Jo motina vaikui buvo labai griežta. Vėliau gyvenime Juozapas mėgo sakyti, kad atliko noviciatą dar tebebūdamas vaikas. Nepaisant to, jis papildomai atgailaudavo ir visaip marindavo savo kūną. Nuo pat vaikystės Juozapas išgyveno artimą santykį su Dievu.

Tik prieš kelias dienas šventėme Šventojo Kryžiaus išaukštinimo iškilmę. Šiandien, rugsėjo 17 dieną, visa Pranciškoniškoji šeima, o ypač ant La Vernos kalno, pašventinto Serafino pavidalu apsireiškusio Viešpaties ir šventojo Pranciškaus, ant šio kalno gavusio stigmas, švenčia Kryžiaus slėpinį, kuris tapo matomas Neturtėlio iš Asyžiaus kūne. Kaip apaštalas Paulius rašė, nuo šiol tegu niekas manęs nebevargina, nes savo kūne nešioju Jėzaus žymes (Gal 6, 17). Šv. Paulius savo kūne nešiojo nukryžiuotojo Kristaus sekimo randus, o šv. Pranciškus ant rankų, kojų ir šono nešiojo Kristaus kančios ženklus.

Jėzui nešė vaikučius, kad juos palytėtų, bet mokiniai jiems draudė.

Tai pamatęs, Jėzus užsirūstino ir tarė jiems: „Leiskite mažutėliams ateiti pas mane ir netrukdykite, nes tokių yra Dievo karalystė. Iš tiesų sakau jums: kas nepriima Dievo karalystės kaip vaikas, – neįeis į ją.“

Ir jis laimino juos apkabindamas ir dėdamas ant jų rankas. (Mt 10, 13–16)