Ketvirtadienį popiežius Pranciškus susitiko su 130 neseniai paskirtų lotynų ir rytų apeigų vyskupų, dalyvavusių šiomis dienomis Romoje vykusiuose kursuose, kuriuos surengė Vyskupų kongregacija ir Rytų Bažnyčių kongregacija.
Mūsų misija – būti Bažnyčioje ir pasaulyje Dievo artumo „sakramentais“, sakė popiežius vyskupams ir toliau savo kalboje komentavo du pagrindinius šio pašaukimo aspektus: artumą Dievui ir artumą žmonėms.
Dievo artumas yra vyskupo tarnystės pagrindas, sakė Pranciškus. Dievas mus myli ir jis yra mums toks artimas, kad net neįmanoma to apsakyti. Jis prisiėmė mūsų kūną, kad mus išgelbėtų. Tai pati svarbiausia mūsų tikėjimo tiesa. Vyskupo pareiga – padėti kitiems kasdien jausti Dievo artumą. Tačiau, kad galėtume įtikinamai kitiems skelbti Dievo artumą, pirmiausia mes patys turime kasdien juo gyventi.
Be asmeninės Dievo artumo patirties, be kasdien puoselėjamo maldos ryšio, vyskupo misija nebūtų vaisinga. Reikia visą laiką atsiminti, kad Jėzus mūsų rankomis užbaigia savo pradėtą darbą, kad be jo mums gresia nusivylimas ir pesimizmas. Taip pat tik jausdami Jėzaus artumą mes atsispirsime pagundai manyti, kad geri darbai, kuriuos darome, yra tik mūsų pačių nuopelnas. Tik būdami su Jėzumi jausime širdyje tą dvasios ramybę, kurios trokšta mūsų pagalbos ir patarimo prašantys žmonės.
Šitaip, pasak Pranciškaus, vyskupo gyvenime patiriamas Dievo artumas tampa jo, kaip ganytojo, artumu žmonėms. „Artumas mums patikėtai Dievo tautai – tai ne oportunistinė strategija, bet esminis mūsų tarnystės dėmuo“, – sakė popiežius. „Jėzus nori per mus būti kartu su savo broliais ir seserimis, nori mūsų rankomis jiems padėti, mūsų žodžiais juos guosti.“
Vyskupo artumas žmonėms neturi būti tik retorinis, neturi ribotis tik žodžiais. „Turime susitapatinti su Dievo tauta, dalintis sunkumais ir viltimis. Liudyti žmonėms artumą – tai suprasti, kad per mus Dievas apdovanoja žmones savo malonėmis, kad mes esame tarpininkai ir kanalai, nepaisant mūsų pačių nešamų kryžių ir purvo, kuriuo esame susitepę.“
Popiežius pabrėžė, kad vyskupo artumo Dievo tautai „termometras“ yra jo dėmesingumas vargstantiesiems ir atstumtiesiems. Turime būti dėmesingi ne abstraktiems vargšams, ne socialinėms kategorijoms, bet konkretiems žmonėms, kurių orumu turime tėviškai rūpintis, sakė Pranciškus. „Turime būti tėvai konkretiems žmonėms. Tėvystė – tai sugebėjimas matyti, konkretumas, sugebėjimas padėti, sugebėjimas kartu verkti“. Popiežius sakė, kad jam nepatinka savo įvaizdžiu pernelyg besirūpinantys vyskupai, kurie yra „beskoniai, kaip distiliuotas vanduo“.
Galiausiai Šventasis Tėvas prašė vyskupus ypatingą dėmesį ir artumą skirti savo kunigams, juos mylėti. Kunigas vyskupui yra „artimiausias artimas“. Iš savo pašauktųjų Dievas laukia visiško atsidavimo, jis nenori, kad mes braidytume seklumoje, bet kad irtumės į gilumą. (JM / VaticanNews)
