Sekmadienį buvo minima 105-oji Pasaulinė migrantų ir pabėgėlių diena. Popiežius Pranciškus šia proga aukojo Mišias Šv. Petro aikštėje.
Išėjimo knygoje Viešpats įspėja savo tautos narius, kad neskriaustų našlių ir našlaičių. Tą patį įspėjimą girdime ir Pakarto įstatymo knygoje, tik čia kartu su našlėmis ir našlaičiais įsakoma suteikti apsaugą ir svetimšaliams, sakė popiežius pradėdamas homiliją. Meilingas rūpinimasis silpnaisiais yra vienas pagrindinių Izraelio Dievo bruožų, o kartu ir reikalavimas bei moralinė sąlyga keliama visiems, kas nori priklausyti išrinktajai tautai.
Štai kodėl ir mūsų dienomis turime būti dėmesingi našlėms, našlaičiams, svetimšaliams ir visiems atstumtiesiems, sakė popiežius ir priminė, kad tą patį skelbia ir šią dieną minimai 105-ajai Pasaulinei migrantų ir pabėgėlių dienai skirta jo žinia, kurios turinį labai gerai reziumuoja jau pati antraštė: „Kalbame ne tik apie migrantus“.
Iš tiesų, sakė popiežius, mums turi rūpėti ne tik svetimšaliai imigrantai, bet visi žmonės, kurie yra nustumti į gyvenimo paribius, kurie yra tapę atmetimo kultūros aukomis. Viešpats mus prašo jiems parodyti artimo meilę; Viešpats mus prašo padėti jiems susigrąžinti visą žmogiškumą, nė vieno neatstumti, nė vieno nepalikti už durų. Kartu su pareiga padėti kenčiantiesiems Viešpats mus prašo ir pamąstyti apie skurdo ir atstūmimo priežastis, apie mažumos privilegijas, dėl kurių daugelis kitų kenčia. Šiuolaikinis pasaulis sudaro vis geresnes sąlygas elitui ir yra vis labiau negailestingas atstumtiesiems. Nuo to labiausiai nukenčia mažutėliai, neturtingieji, pažeidžiamieji, kuriems neleidžiama sėstis prie stalo, o jiems tik numetami trupiniai. Popiežius sakė, kad ir mums gresia pavojus supanašėti su šio sekmadienio Evangelijoje minimu lėbaujančiu turtuoliu, kuris nemato čia pat gulinčio išalkusio ir žaizdoto Lozoriaus.
„Jei mes krikščionys, negalime būti abejingi senoms ir naujoms skurdo dramoms, juodai vienatvei, pažeminimui ir diskriminacijai, kuriems pasmerkti tie žmonės, kurie nepriklauso mūsų ratui. Negalime būti abejingi, mūsų širdys negali būti nejautrios, kai matome be jokios kaltės kenčiančių žmonių vargus. Matydami jų likimą negalime nereaguoti, turime pravirkti“, – kalbėjo popiežius. „Prašykime Viešpatį ašarų malonės, kad matant šias nuodėmes ašaros padėtų atsiversti.“
Sekmadienio Mišių homilijoje popiežius priminė, kad įsakymas mylėti Dievą neatskiriamas nuo įsakymo mylėti artimą. „Negalima jų atskirti!“ – sakė Pranciškus. „Mylėti artimą kaip save patį reiškia rimtai stengtis kurti teisingesnį pasaulį, kuriame visi galėtų naudotis žemės gėrybėmis, visi galėtų vykdyti savo kaip asmenų ir šeimų pašaukimą, visiems būtų garantuotos pagrindinės teisės ir gerbiamas visų orumas.“
Popiežius pridūrė, kad mylėti artimą reiškia ir gailestingumo bei atjautos pareigą. Kas myli artimą, sakė popiežius, tas prisiartina prie kenčiančių brolių ir seserų, prisiliečia prie jų žaizdų, dalijasi su jais Dievo gerumu. Kas myli artimą – tas rūpinasi pasaulio pakelėse paliktais keliautojais, sutvarsto jų žaizdas, padeda nusigauti iki artimiausios vietos, kur jiems suteikiama būtiniausia pagalba.
„Tokį įsakymą Dievas davė savo tautai ir jį užantspaudavo savo Sūnaus Jėzaus krauju, kad jis būtų palaiminimas visai žmonijai ir kad mes visi kurtume žmoniją pagal pirmapradį planą, kurį mums atskleidė Jėzus Kristus: visi esame broliai, vieno Tėvo vaikai", – sakė Pranciškus homlijos pabaigoje.
Po Mišių popiežius pašventino Šv. Petro aikštėje laikinai pastatytą kanadiečio skulptoriaus Timothy Schmalzo sukurtą skulptūrą, vaizduojančią visų laikų migrantus. Vėliau kūrinys bus perkeltas į Vatikano sodus. (JM / VaticanNews)