„Jūsų tikėjimo išmėginimas gimdo ištvermę”, sako apaštalas Jokūbas pirmadienio Mišių pirmajame skaitinyje. Plėtodamas šią mintį popiežius Pranciškus Šv. Mortos koplyčioje aukotų Mišių homilijoje kalbėjo apie kantrybės dorybę, kuri neturi būti suprantama kaip susitaikymas su blogiu, kaip pasyvus santykis, kaip reakcijos stoka. Kantrybė, sakė Pranciškus, tai keliaujančios Dievo tautos dorybė. Pagal šią dorybę gyvena tie, kurie keliauja, kurie nestovi vietoje.
Popiežius Pijus XI vadovavo Bažnyčiai beveik visą tarpukarį. Jis buvo pirmasis Lietuvoje apsilankęs ganytojas, vėliau tapęs popiežiumi.
asario mėnesio vidurio sekmadienio Evangelija prieš pat Gavėnios pradžią pasakoja Jėzaus nuotykį pagydant raupsuotąjį. Šis, išskirtinis, pagydymas ženklus tuo, kad Jėzus būdamas ne tik Dievo Sūnus, bet taip pat ir Žmogaus Sūnus eilinį kartą peržengia ribas, nustatytas ne Dievo, o tik žmonių.
Dovydą mes gerbiame kaip šventąjį. Jis buvo nusidėjėlis, bet gailėjosi dėl savo nuodėmių ir Viešpats jam atleido. Saliamonas, nors ir buvo apdovanotas nepaprasta išmintimi, ilgainiui nusigręžė nuo Viešpaties, jo širdis sugedo. Ketvirtadienio Mišių skaitinys iš Pirmosios karalių knygos kaip tik ir kalba apie Saliamoną, ėmusį garbinti stabus. Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje popiežius sugretino šiuos du išganymo istorijos veikėjus. Nusidėję mes gailimės ir prašome Viešpatį, kad mums atleistų. Žymiai blogiau kai žmogus nejaučia, kad jos širdis silpsta, kai leidžia jai sugesti.
Mišių Evangelija yra Bažnyčioje skambantis tikras Kristaus balsas; homilija turi padėti ją mums gerai suprasti, priimti į širdį ir taikyti mūsų kasdieniniame gyvenime, - sakė popiežius Pranciškus, trečiadienio bendrosios audiencijos katechezėje kalbėdama apie Mišių Žodžio liturgiją užbaigiančias dalis – Evangeliją ir homiliją.
„Visi turime įsipareigoti dėl nepilnamečių apsaugos skaitmeniniame pasaulyje“, - vasario 6 dienos žinutėje „Twitter“ socialiniame tinkle parašė popiežius Pranciškus, šiais žodžiais primindamas ir prisidėdamas prie „Saugesnio interneto dienos“.
Antradienį Vatikane paskelbta popiežius Pranciškaus žinia šių metų Gavėniai, kuri prasidės jau ateinančios savaitės trečiadienį, vasario 14 d. Popiežiaus žinos tema – Jėzaus įspėjimas: „Kadangi įsigalės neteisybė, daugelio meilė atšals“ (Mt 24,12).
Popiežius Pranciškus pirmadienį rytmetinių Mišių homilijoje paragino kunigus, - jo aukotose Mišiose Šv. Mortos namų koplyčioje dalyvavo būrys neseniai paskirtų klebonų - daugiau dėmesio skirti Dievo šlovinimo mokymui tarp tikinčiųjų; mokyti ne tik melstis, giedoti, garbinti, bet šlovinti. Šventasis Tėvas Mišių homilijoje rėmėsi Žodžio liturgijos pirmuoju skaitiniu iš Karalių knygos (1 Kar 8, 1–7. 9–13), pasakojančiu apie karaliaus Saliamono vadovautą iškilmę, perkeliant Viešpaties Sandoros Skrynią į ką tik baigtos įrengti šventovės Jeruzalėje vidinę patalpą, pavadintą „Šventųjų Šventąja“.
Popiežius pasveikino maldininkus iš Italijos kasmetinės „Gyvybės dienos“ proga. Sekmadienį švęstos Gyvybės dienos tema buvo „Gyvybės Evangelija, pasaulio džiaugsmas“. Priminęs Italijos vyskupų Gyvybės dienai paskelbtą žinią popiežius pasidžiaugė skaitlingais bažnytiniais judėjimais, ypač Gyvybės Sąjūdžiu, įvairiais būdais ugdančiais pagarbą gyvybei.
Egzorcizmą Vikipedija apibūdina kaip demonų ar piktųjų dvasių išvarymo iš tariamai apsėstų žmonių praktiką. Jos kilmė gali siekti dar priešistorinius šamanų apeigų laikus. Pagal įsivaizduojamus veikimo mechanizmus egzorcizmas būna dvejopas – religinis ir maginis. Egzorcizmas praktikuojamas daugumoje didžiųjų religijų – krikščionybėje, judaizme, islame.
Šeštadienį Italijoje, Vigevane palaimintuoju paskelbtas Teresio Olivelli. Iškilmingai ceremonijai, kurioje dalyvavo 18 Lombardijos ir iš kitų Italijos vietų atykusių arkivyskupų ir vyskupų, vadovavo kardinolas Angelo Amato, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas.
„Matydamas tebesitęsiančius konfliktus įvairiose pasaulio šalyse, kviečiu visus tikinčiuosius vasario 23-ąją, pirmosios Gavėnios savaitės penktadienį, pasninkauti ir melstis už taiką“, - sakė popiežius Pranciškus sekmadienio vidudienį, po Viešpaties Angelo maldos, kalbėtos kartu su į Šv. Petro aikštę susirinkusiais maldininkais. „Šią dieną aukosime visų pirma už Kongo Demokratinės Respublikos ir Pietų Sudano gyventojus. Kaip ir kitomis panašiomis progomis, kviečiu prie šios iniciatyvos savais būdais prisijungti brolius ir seseris kitus krikščionis ir kitų tikybų išpažinėjus“.
Bažnyčia ir yra ta vieta, kur žmogus atranda Dievą. Kodėl? Iš tikrųjų kodėl mes einame į bažnyčią?
Kiekvienas turime pažįstamų ir net giminių, kurie nesupranta, kodėl mes einame į bažnyčią. Jų veiduose atsispindi ne tik nesupratimas, bet kartais ir nusistebėjimas. Kartais jis išreiškiamas žodžiais: „Na, gerai, atsidavei tikėjimui, tegu. Bet kam eiti į bažnyčią, tiek laiko ir jėgų eikvoti?! Pavyzdžiui, aš – taip pat tikintis. Bet aš tikiu vidujai. Dievas mano sieloje, ir man nereikalingi jokie išoriniai ritualai.“ Kaip paaiškinti tokiems žmonėms savo elgesį?
„Pakanka po nedaug iš daugelio, kad visi gautų daug“, yra vienas iš mėgstamų italų jėzuito Massimo Rastrelli posakių. 1991 metais jis įkūrė Nacionalinę tarybą prieš lupikavimą, kuri per savo gyvavimo laiką padėjo tūkstančiams žmonių atsikratyti skolų. Lupikautojai paskolina sunkiose situacijose atsidūrusiems žmonėms pinigų su tokiomis palūkanomis, kad jiems praktiškai nebeįmanoma išsimokėti.
Jeruzalės krikščionys, atstovaujantys daugeliui konfesijų, devynias dienas skyrė maldoms už viso pasaulio krikščionių vienybę, priimdami vieni kitus į savo šventoves. Maldos devyndienis nuo sausio 20 iki 28 vyko kas vakarą skirtingų bendruomenių šventovėse Jeruzalėje. Devyndienis beveik sutapo su Maldos už krikščionių vienybę savaite, kuri išskyrus kai kuriuos pietinio pusrutulio kraštus, visame pasaulyje švenčiama savaitę iki Apaštalo šv. Pauliaus atsivertimo liturginės šventės.
Vasario 5 dieną Londone susirinksiantis Anglikonų Bažnyčios generalinis sinodas žada apibrėžti naujų ir artimesnių ryšių su Metodistų Bažnyčia galimybes. Generalinio sinodo delegatai bus kviečiami pasisakyti dėl Didžiosios Britanijos metodistų dvasininkų tarnystės pripažinimo, kuris parengtų kelią dviejų atskirų tikrovių bendrystei, rašo Vatikano dienraštis „l’Osservatore Romano“. Tolygia būtų pripažinta anglikonų dvasininkų tarnystė metodistų bendruomenėse.
Vyskupų kreipimasis, artėjant Lietuvos paaukojimui Nekaltajai Marijos, Lietuvos Globėjos, Širdžiai
Šių metų vasario 11 d. 12 val. Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje Lietuvos vyskupai aukos iškilmingas šv. Mišias, kurių metu Lietuva bus paaukota Nekaltajai Marijos, Lietuvos Globėjos, Širdžiai. Kokia šio veiksmo prasmė?
Šventasis Raštas tai gyvas žodis, kuriuo Dievas kreipiasi į mus, sakė popiežius Pranciškus trečiadienio bendrosios audiencijose dalyviams. Tęsdamas katechezę apie Mišių auką, šį kartą popiežius kalbėjo apie Žodžio liturgiją, tai yra tą Mišių dalį, kurioje klausomės ką Dievas nuveikė dėl mūsų ir ką jis dar nori padaryti.
Antradienio Mišių Evangelijoje šv. Morkus pasakoja apie du Jėzaus stebuklus – sergančios moters pagydymą ir sinagogos vyresniojo dukrelės prikėlimą. Du stebuklai, vienas po kito, tą pačią dieną. Jėzus visą laika yra su žmonėmis, visiems dėmesingas, visada pasiruošęs išklausyti ir padėti. Jis yra pavyzdys, kuriuo sekti privalo visi Bažnyčios ganytojai, sakė popiežius Pranciškus antradienio rytą aukodamas Mišias Šv. Mortos namų koplyčioje.
Juos paskelbė Šri Lankos kardinolas Albert Ranjith Patabendige Don, sostinės arkivyskupas. Ganytojas paaiškino, jog kai Pranciškus 2013 metais buvo išrinktas popiežiumi, jis netrukus po to pasakė, kad svajoja Bažnyčią, kuri būtų mylinti, jautri ir gailestinga, leidžianti kiekvienam patirti Jėzaus meilę. Tai yra priežastis, dėl kurios Šri Lankos vyskupai nusprendė 2018 metus skirti Gerajam Ganytojui. Kardinolas paragino šalies vyskupus ir kunigus „suprasti savo kaimenę, krikščionių tautą, ją mylėti ir ginti taip, kaip Gerasis Ganytojas“.
„Nėra nuolankumo be nusižeminimo“, sakė popiežius Pranciškus pirmadienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje. Šios dienos pirmasis skaitinys pasakoja apie karaliaus Dovydo nusižeminimą. Norėdamas išgelbėti tautą ir Sandoros skrynią, jis traukiasi, bėga basas. Šis karalius, sakė popiežius, buvo didis nusidėjėlis, tačiau jis sugebėjo atsiversti ir atgailauti, dėl to mes jį gerbiame kaip šventąjį. Šios dienos skaitinyje be kita ko sakoma, kad Dovydas kopęs Alyvų kalno šlaitu. Šioje scenoje krikščionys mato Kristų Alyvų darželyje.
Pirmadienio ryte popiežius Pranciškus audiencijoje priėmė tarptautinės konferencijos apie „Valstybių, institucijų ir žmonių atsakomybę kovoje prieš antisemitizmą ESBO erdvėje“ dalyvius. Galime prisiminti, jog ką tik, sausio 27 dieną, buvo minėta Tarptautinė holokausto aukų atminimo diena.
Popiežius Pranciškus pasmerkė kruviną teroristinį išpuolį penktadienį Kabule, kuriame žuvo ne mažiau kaip šimtas žmonių, o sužeistųjų skaičius viršijo pustrečio šimto.
Sekmadienį po pietų popiežius Pranciškus aplankė Romos ukrainiečių graikų apeigų katalikų bendruomenės centrą – Šv. Sofijos baziliką. Tai buvo ir popiežiaus kaip Romos vyskupo apsilankymas viename iš jo vyskupijos teritorijoje veikiančių sielovados židinių, ir kartu Pranciškaus kaip Visuotinės Bažnyčios ganytojo solidarumo su visais ukrainiečiais liudijimas.
Paskutinio sausio mėnesio sekmadienio Evangelija mums pasakoja apie Jėzaus gyvenimo eilinę šabo dieną. Jėzaus asmenyje žmonės greit atpažino kažką daugiau, nei paprasto žmogaus elgesyje. Jo kalba kvepėjo galia iš aukštybių, o darbai dvelkė stebuklų gausa. Visa tai buvo taip vientisa ir akivaizdu, kad žmonės čia pat atpažino naujo mokslo galios pradžią, ir visus apėmė Mesijo laukimo nuojauta, kuri buvo išpranašauta ir užrašyta pranašų šventuosiuose raštuose.
Grąžinti viltį šalies jaunimui. Tokį tikslą kėlė Senegalo Caritas plenarinėje sesijoje. Koldos vyskupas, Senegalo Caritas pirmininkas Jean Pierre Bassene kalbėjo, jog skaitydamas apie tas dramatiškas situacijas, kurias išgyvena jaunimas, ypač Afrikoje, Bažnyčia ir Caritas jaučia ypatingą raginimą jiems padėti: „Nesibaigiančios tragedijos, ištinkančios nelegaliai migruojant, prekyba žmonėmis, vergovė ir smurtas prieš jaunimą mus labai neramina. Jauni žmonės, liekantys šalyje, susiduria su kitais iššūkiais - nedarbas nėra vienintelis iš jų.
Ketvirtadienio vakarą popiežius Pranciškus vadovavo Šv. Pauliaus atsivertimo šventės antriesiems mišparams, kuriais buvo užbaigta šiemetinė maldos savaitė už krikščionių vienybę. Mišparai vyko apaštalui Pauliui dedikuotoje Romos bazilikoje. Kartu su popiežiumi meldėsi Konstantinopolio patriarchato atstovas ortodoksų metropolitas Gennadios, Kenterberio arkivyskupo atstovas Romoje anglikonų vyskupas Bernard Ntahoturi, taip pat Suomijos ekumeninė delegacija, su kuria popiežius jau susitiko ketvirtadienį priešpiet, Bossey ekumeninio instituto studentai iš Prancūzijos, taip pat Romoje pastoviai gyvenančių įvairių krikščioniškų bendruomenių nariai.
„Maldų už krikščionių vienybę savaitė mums primena kiek daug pasaulyje sunkiai vargstančių žmonių, vardan kurių turime stengtis, vienijami mūsų bendro ekumeninio įsipareigojimo. Kartu melskime Viešpatį, kad mes, krikščionys, taptume vertais Jo taikos įrankiais. Jis tepadeda mums – katalikams ir evangelikams liuteronams - visuomet kartu darbuotis kaip Jo išgydančios ir sutaikinančios meilės liudytojai ir tarnai, šlovinantys ir garbinantys Jo Šventąjį Vardą“.
Prieš pora dienų sugrįžęs iš Čilės ir Peru, popiežius Pranciškus pasidalijo įspūdžiais trečiadienio bendrojoje audiencijoje. Trečiadienio rytą Šventasis Tėvas dėmesį skyrė ne tik praėjusiai kelionei, bet prisiminė ir pastarojo laikotarpio neramumus Kongo Demokratinėje Respublikoje, atskirai susitikęs su jazidais sakė, jog garsiai prašo gerbti jų teises.
Jau prieš kelis mėsius buvo pranešta, kad gegužės 13-ąją, sekmadienį prieš Sekmines, minėsimos šiemetinės Pasaulinės visuomenės komunikavimo priemonių dienos proga, popiežius Pranciškus pakvies pamąstyti apie vadinamąjį „fake news“ reiškinį – tai yra apie melagingos informacijos naudojimą darant įtaką žmonių pasirinkimams, siekiant ekonominės ar politinės naudos. Ši trečiadienį, sausio 24 d., liturgijoje minint žurnalistų dangiškąjį globėją šv. Pranciškų Salezą, buvo paskelbta Pasaulinei žiniasklaidos dienai skirta popiežiaus Pranciškaus žinia, kurios tema: „Tiesa padarys jus laisvus (Jn 8,32). Fake news (melagingos žinios) ir taikai tarnaujanti žurnalistika“.
Nuorodų sąrašas
Powered by BaltiCode
