„Visi turime įsipareigoti dėl nepilnamečių apsaugos skaitmeniniame pasaulyje“, - vasario 6 dienos žinutėje „Twitter“ socialiniame tinkle parašė popiežius Pranciškus, šiais žodžiais primindamas ir prisidėdamas prie „Saugesnio interneto dienos“.
Tokia diena yra minima nuo 2004 metų, Europos Komisijos iniciatyva. Tačiau šios iniciatyvos aktualumas buvo toks, kad ji netrukus peržengė Europos Sąjungos sienas ir šiandien minima per 130 valstybių.
Kaip žinia, internetas yra daugiau už dalijimąsi informacija. Kartais jis metaforiškai vadinamas „skaitmeniniu kontinentu“: jame ne tik keičiamasi informacija, bet ir gyvenama. Jis tapo ne vien priedu prie realaus pasaulio, bet jo dėmeniu. Tai galima paaiškinti tuo, kad internetas atliepia į vieną iš giliausių žmogaus prigimties tendencijų: susisieti su kitais žmonėmis.
Išsivysčiusiose šalyse didžioji dauguma žmonių jau naudojasi internetu, o skaičiai dar didesni kalbant apie jaunesnes kartas. Tyrimai JAV rodo, kad daugiau nei 90 procentų paauglių kasdien naudojasi internetu, panašūs skaičiai yra Europoje. Interneto infrastruktūra sparčiai plečiasi ir besivystančiose šalyse, kuriose jaunuoliai sudaro labai didelę gyventojų dalį.
Jei internetas atvėrė daugybę galimybių, tai taip pat sukūrė ir daug naujų grėsmių. Interneto galimybėmis suskubo pasinaudoti ir realiojo pasaulio blogiai. 2004 metais „Saugesnio interneto diena“ buvo paskelbta reaguojant į tarptautinės karštųjų linijų asociacijos INHOPE, kuriai priklauso ir Lietuva, duomenis apie milžiniškus vaikų seksualinio išnaudojimo kiekius internete. Nuo to laiko valstybės ir interneto kampanijos žengė didelių ir svarbių žingsnių: sukūrė saugumo ir kontrolės filtrus, naujas baudžiamąsias normas. Jau atlikta nemažai psichologinio, sociologinio, teisinio pobūdžio tyrimų, kurie iliustruoja įvairias grėsmes, ypač nepilnamečiams. Kaip pranešama portale „Draugiškas internetas“, per 2017 m. Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) interneto karštąja linija gavo „3405 pranešimus apie neteisėtą ar žalingą turinį internete. Interneto naudotojai siuntė pranešimus apie internete rastą informaciją, susijusią su rasinės ir tautinės nesantaikos kurstymu, pornografija, vaikų seksualiniu išnaudojimu, smurtu ar patyčiomis prieš asmenis, narkotinių medžiagų platinimu, taip pat apie neleistiną asmeninės informacijos skelbimą“.
2016 metų britų parlamento komisijos tyrime apie „Vaikus ir internetą“ vaikų psichiatras Dicton Bevington, paklaustas ar yra duomenų apie žalą nepilnamečių mentalinei sveikatai ir raidai, atsakė „taip, yra žalos įrodymų. Tai labai platus laukas. Vienas iš svarbiausių atradimų, kurį verta turėti galvoje, yra įrodymai apie pornografinių portalų, patyčių ar dar keleto pobūdžio sąveikų socialiniuose tinkluose žalą“. Ekspertas ypač pabrėžė riziką pažeidžiamiems vaikams, pavyzdžiui, dėl genetinių ar neuropsichologinių priežasčių, arba jau traumuotiems šeimos aplinkoje.
Kita ekspertė Angharad Rudkin toje pat apklausoje pažymėjo, kad ji interneto pasaulį dalija į keturias kategorijas: socialinius tinklus, lošimą ir žaidimus, pornografiją ir internetą, kaip nepaprastai turtingą ir nuostabų šaltinį jauniems žmonėms mokytis ar žadinti savo kūrybingumą. Pasak jos, žala nėra pastebima ir regima betarpiškai. Ji tai lygino su torto gabalėliu – vieną suvalgius norisi dar. Tačiau žinome, kad jei tai taps ilgalaikiu ir nekontroliuojamu įpročiu, tai neigiamai paveiks sveikatą. Reikia atsiminti įvairius vaiko raidos etapus: pavyzdžiui, vaikai iki 6 ar 7 metų dar labai patiklūs, jų kritinis jausmas nedidelis. Tuo tarpu trylikos ir vyresnio amžiaus paaugliai gerokai kritiškesni, bet jie linkę tyčia išmėginti rizikingą elgesį. (Vatikano Radijas)
