„Maldų už krikščionių vienybę savaitė mums primena kiek daug pasaulyje sunkiai vargstančių žmonių, vardan kurių turime stengtis, vienijami mūsų bendro ekumeninio įsipareigojimo. Kartu melskime Viešpatį, kad mes, krikščionys, taptume vertais Jo taikos įrankiais. Jis tepadeda mums – katalikams ir evangelikams liuteronams - visuomet kartu darbuotis kaip Jo išgydančios ir sutaikinančios meilės liudytojai ir tarnai, šlovinantys ir garbinantys Jo Šventąjį Vardą“.
Šiais žodžiais popiežius Pranciškus pasveikino jį Vatikane aplankiusią Suomijos delegaciją. Suomiai evangelikai liuteronai, lydimi Suomijos katalikų atstovų, lankosi Romoje savo dangiškojo globėjo liturginės šventės proga. Vyskupo šv. Henriko, pirmojo Suomijos vyskupo ir kankinio liturginė šventė minima sausio 20 dieną. Suomijos krikščionių atstovai jau ne viena dešimtmetį puoselėja gražią tradiciją kasmet, savo šventojo globėjo šventės proga apsilankyti Romoje, pasimelsti prie Šv. Petro kapo ir aplankyti Romos vyskupą. Delegacija vizito metu paprastai susitinka su Šventojo Sosto Krikščionių vienybės tarybos pirmininku ir dalyvauja Maldų už krikščionių vienybę savaitės užbaigimo Mišparuose, kuriems vadovauja popiežius Šv. Pauliaus už mūrų bazilikoje.
Popiežius Pranciškus kalboje Suomių delegacijai, kurią sudarė tiek katalikų, tiek evangelikų liuteronų Bažnyčios vyskupai, prisiminė prieš metus Švedijoje švęstą Reformacijos penkių šimtų metų jubiliejų, patikino, jog šios sukakties bendras paminėjimas „sustiprino ir pagilino liuteronų, katalikų ir kitų ekumeninių partnerių bendrystę visame pasaulyje“. Be to, iškilmingas sukakties paminėjimas ženklina „ne bendro kelio galą, o pradžią naujų galimybių siekiant pilnutinės ir regimos ekumeninės vienybės trigubu - padėkos, atgailos ir vilties ženklu; visi trys būtini, jei tikrai norime atgaivinti savo bendrą atmintį“, sakė Šventasis Tėvas.
Popiežius be kito ko paminėjo, jog tai ne atsitiktinumas, jei visos ekumeninės pastangos šiuo metu yra kreipiamos ruošiantis ateityje aptarti klausimą, kuris yra prioritetinis ekumeniniam sąjūdžiui, t.y. apie Bažnyčios prigimtį.
Popiežius pasidžiaugė, kad Reformos jubiliejaus centre buvo bendros maldos ekumeninė dimensija ir kad ekumeniniuose susitikimuose nebebuvo praeities kivirčų ir konfliktų pėdsakų. „Mes šventėme jau kitokia dvasia, nes supratome Reformacijos įvykį kaip skatinimą kartu imtis priemonių prieš krikščionybės patikimumo praradimą ir kaip kvietimą naujomis pastangomis sustiprinti bendrą Vieno ir Triasmenio Dievo išpažinimą. Ką tik pasibaigę metai mums priminė laikotarpį, kuomet krikščionių vienybė dar nebuvo sugriauta. Štai kodėl liuteronai ir katalikai galėjo 2017 metų minėjimą švęsti tik vienu vieninteliu būdu: ekumeninėje bendrystėje“.
Be to, popiežius priminė, kad ekumeninės tarnystės esmė dabartiniais laikais, kai visuomenės gerokai sekuliarizuotos, glūdi gyvojo Dievo buvimo liudijime, nes ekumenizmui nūdieną pagrindinis bendras iššūkis yra Dievo centriškumo priminimas; ne bet kokio Dievo, o to Dievo, kuris mums apreiškė savo konkretų veidą žmoguje Jėzuje Nazarietyje.
Kadangi šiandien liuteronai ir katalikai sugeba kartu išpažinti Dievo klausimo centriškumą, buvo galima surengti ekumeninį Reformos minėjimą, ne vien pragmatine prasme, bet su giliu tikėjimu į nukryžiuotą ir prisikėlusį Kristų, kurį dabar galime liudyti kartu. Tai darydami, kartu prisiėmėme didelė ekumeninę atsakomybę, kurią mus veiksmingai priminė Reformacijos minėjimas 2017 metais.
Be perstojo prašykime, kad Dievas mus remtų savo malone ir apšviestų Šventoji Dvasia, vedanti mus į pilnutinę vienybę, sakė Suomių delegacijai popiežius Pranciškus. (Vatikano radijas)
