„Jėzus, pasigailėjęs jo, ištiesė ranką, palietė jį ir tarė: „Noriu, būk švarus!“ (Mk 1, 41)

 

 

asario mėnesio vidurio sekmadienio Evangelija prieš pat Gavėnios pradžią pasakoja Jėzaus nuotykį pagydant raupsuotąjį. Šis, išskirtinis, pagydymas ženklus tuo, kad Jėzus būdamas ne tik Dievo Sūnus, bet taip pat ir Žmogaus Sūnus eilinį kartą peržengia ribas, nustatytas ne Dievo, o tik žmonių.

Per amžius raupsų liga buvo sunkiausias išbandymas susirgusiam žmogui, nes žmogus būdavo atskiriamas ne tik nuo visuomenės, bet ir nuo artimiausių šeimos narių, turėjo gyventi atmestą, paniekintą gyvenimą, neretai miško tankmės gilumoje ir uolų artumoje. Štai Pranciškaus Asyžiečio laikais, o tai buvo jau XII a. po Kristaus, jei laukymės artumoje būtum sutikęs raupsuotąjį, jis privalėdavo skambinti varpeliu, taip įspėdamas apie pavojų užsikrėsti sunkia ir nepagydoma liga.

Šiandien mokslo tyrimai tvirtai teigia, jei prie gimusio kūdikio niekas neprisilies, jis veikiausiai neišgyvens. Kūdikiui būtinas rankų prisilietimas, fizinė šiluma. Savu laiku Jungtinių Tautų sveikatos komitetas tyrė, kodėl Ugandos vaikai patiria tokį didelį proteino stygių, tačiau, visų nuostabai, buvo pastebėta, kad Ugandos kūdikiai auga bene pačiomis palankiausiomis sąlygomis visame pasaulyje. Didžiausia žala Ugandos vaikams prasidėdavo nuo dvejų metų amžiaus, kai jie būdavo įvedami į įvairiausius gentinius draudimus ir patirdavo milžinišką maisto trūkumą. Tuo tarpu kūdikystėje jie niekada nenustodavo motinos rankų šilumos ir artumos. Ugandoje motina su kūdikiu niekur nesiskiria, visur kartu, todėl šiandien daug jaunų tėvų tai suprasdami taip vadinamame Vakarų civilizacijos pasaulyje, kuriam priklauso ir Lietuva, kuo daugiau laiko leidžia su savo kūdikiais, juos glosto ir būna kuo arčiau.

Šiandien moksliniai tyrimai jau tvirtai teigia, kad rankų prisilietimas nepaprastai naudingas ne tik kūdikiams, bet ir suaugusiems. Pastebėta, kai vienas žmogus laiko rankas priglaudęs prie kito, hemoglobino lygis kraujo ląstelėse padidėja pas abu, jos geriau aprūpinamos deguonimi, dėl to žmogui pakyla ūpas, sustiprėja jėgos.

Jėzus šį kartą minimame raupsuotojo pagydyme neapsiriboja vien žodžių ir tikėjimo galia. Jis paliečia raupsuotąjį ir taip jam suteikia sveikatos džiaugsmą. Šis stebuklingas pagijimas primena kiekvienam iš mūsų, kaip reikia mums asmeninio prisilietimo ir gyvo susitikimo su Jėzumi.

Kun. Egidijus ARNAŠIUS

Taip pat skaitykite:

Nuorodų sąrašas

Nuorodų sąrašas

Powered by BaltiCode