Paskutinio sausio mėnesio sekmadienio Evangelija mums pasakoja apie Jėzaus gyvenimo eilinę šabo dieną. Jėzaus asmenyje žmonės greit atpažino kažką daugiau, nei paprasto žmogaus elgesyje. Jo kalba kvepėjo galia iš aukštybių, o darbai dvelkė stebuklų gausa. Visa tai buvo taip vientisa ir akivaizdu, kad žmonės čia pat atpažino naujo mokslo galios pradžią, ir visus apėmė Mesijo laukimo nuojauta, kuri buvo išpranašauta ir užrašyta pranašų šventuosiuose raštuose.
Šio sekmadienio Evangelija mums dar kartą primena, kad Jėzus neatnešė į šį pasaulį vergystės pančių, bet atvirkščiai – Jėzaus žinia yra laisvo žmogaus šaukimas kiekviename iš mūsų. Jėzaus laisvė – tai nuoširdi meilė artimui ir kasdienis troškimas dalintis palaiminimais su kitais. Ano meto sinagogoje Jėzaus sutiktas netyrosios dvasios apsėstas žmogus, deja, dažnai sutinkamas ir šių dienų pasaulyje, o gal net mūsų šeimose. Jei tave kankina baimė, pavydas, priklausomybių gausa, prievartos ir siaubo scenų, išvystų televizoriaus ekrane, troškimas, savanaudiškumas, pyktis, pagieža ir nuolatinis piktinimasis supančia aplinka, tau dar ne vėlu išsigelbėti ir atkurti savo gyvenimą Dievuje.
Šio, atgijusio, gyvenimo pradžios gija yra tik Jėzaus mokslo galia: nuolatinis susitaikymas ir atleidimas artimui, nuoširdus laukimas amžino gyvenimo pažado bei kasdienis mūsų tikėjimas turi būti lyg karštas troškimas savo gyvenimo kelią atiduoti ir pavesti į Dievo apvaizdos rankas.
Kun. Egidijus ARNAŠIUS
