Vasario 5 dieną Londone susirinksiantis Anglikonų Bažnyčios generalinis sinodas žada apibrėžti naujų ir artimesnių ryšių su Metodistų Bažnyčia galimybes. Generalinio sinodo delegatai bus kviečiami pasisakyti dėl Didžiosios Britanijos metodistų dvasininkų tarnystės pripažinimo, kuris parengtų kelią dviejų atskirų tikrovių bendrystei, rašo Vatikano dienraštis „l’Osservatore Romano“. Tolygia būtų pripažinta anglikonų dvasininkų tarnystė metodistų bendruomenėse.
Dviejų Bažnyčių glaudesnio bendradarbiavimo siekis aptartas dar 2003 metais priimtame metodistų ir anglikonų susitarime. Jame buvo pasisakyta už įsipareigojimą bendradarbiauti kai kuriose sferose, nuo misijos iki spendžiamųjų procesų. Sinodo parengiamajame dokumente sakoma, kad metodistai ir anglikonai susitarimu nesiekė nustatyti nekintamo tikslo, bet norėjo paskatinti organiškos vienybės siekimą. Tai kas ypač rūpi tiek Anglikonų Bažnyčiai, tiek Britanijos metodistams yra apgailėtina padėtis kaimo vietovėse, kur ypač trūksta dvasininkų. Sinodo dokumente kalbama apie būtinumą dalytis nauju būdu melstis ir liudyti ir ekumeniškai bendradarbiauti vardan „Bažnyčios misijos kaimo vietovėse išlikimo“.
Darosi sudėtinga ir ekonomiškai, ir personalo atžvilgiu išlaikyti parapijas visuose mažuose miestuose. Todėl linkstama planuotai pertvarkyti administravimą taip, kad nebūtų teritorijų, kuriose neužtikrintas krikščioniškas liudijimas. Panaši egzistencinė krizė juntama miestų paribiuose. Be to, Anglikonų Bažnyčia su giliu susirūpinimu stebi vis labiau plintančią sekuliarizaciją, kurią lydini nuolat mažėjantis praktikuojančių tikinčiųjų skaičius. Pasak Britanijos nacionalinio statistikos departamento paskelbtų naujausių duomenų, sekmadienio Mišių dalyvių skaičius pirmą kartą anglikonų istorijoje nesiekė milijono. Užfiksuotas maždaug 700 000 sekmadienio dalyvių skaičius sudaro mažiau kaip du procentus gyventojų. Atitinkamai mažėja anglikonų krikštai, santuokos ir religinės laidotuvės.
Metodistų dvasininkų tarnystės pripažinimas nėra savaime suprantamas anglikonams. Anglikonų Bažnyčioje dvasininkus įšventina vyskupas, pratęsiant dvasininkų Apaštališkąją įpėdinystę, tuo metu metodistų dvasininkus arba pastorius, įšventina metodistų konferencijos pirmininkas, o ne vyskupas. Tai rimta kliūtis, galinti sukelti trintį ir įtampą tarp pasauliečių ir dvasininkų. Antra vertus, vienybės šalininkų įsitikinimu, tikrai netrūksta tikinčiųjų, vertinančių metodistų atsiskyrimą kaip nepraeinantį skaudulį. Primenama, kad metodistų pradininkas John Wesly iš tiesų nenorėjo atsiskyrimo ir nesiekė naujos Bažnyčios sukūrimo, bet troško sužadinti socialiniams klausimams abejingą anglikonybę industrinės revoliucijos kontekste. Metodizmas sutvirtėjo jau po anglikonų atgimimo sąjūdžio ugdytojo mirties.
Anglikonų vyskupas Jonathan Baker ir metodistų pastorius Neil Richardson bendrame pareiškime be kita ko išsakė įsitikinimą, kad „skirtumai dėl vyskupo tarnystės ir susitaikymas dėl dvasininkų tarnystės gali būti diskutuojami“. Pasak jų, „tai laiduos naują gilią bendrystę tarp Bažnyčių ir pagerins jų bendrą Dievo šlovinimo misiją“.
Anglikonų jau svarstytas vienybės siūlymas buvo Generalinio sinodo atmestas 1972 metais. Anglikonų primas ir Kenterberio arkivyskupas Justin Welby ne kartą yra pasisakęs už vienybę. Pasak jo, „visi krikščionys yra Jėzaus Kristaus meilės liudytojai. Kaip tik dėl šios priežasties mums atsiųsta Šventoji Dvasia.“ „Evangelizavimo misija, sako Anglikonų primas, yra mūsų pareiga, privilegija ir džiaugsmas.“
Anglikonų Bažnyčios generalinis sinodas tęsis iki vasario 10 d. (Vatikano radijas)
