Apie tai lapkričio 9–11 d. kalbama moksliniame suvažiavime Vatikane. Renginio pristatymo konferencijoje antradienį, lapkričio 8 d. t. Bernard’as Ardura, Popiežiškojo istorinių mokslų komiteto pirmininkas, kalbėjo apie suvažiavimo tikslą apžvelgti Bažnyčios siūlomus šventumo modelius ir kanonizavimo procedūras praėjus 40 m. nuo apaštališkosios konstitucijos „Divinus Perfectionis Magister“.

Trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams, kaip įprasta po visų apaštališkųjų kelionių, popiežius kalbėjo apie sekmadienį pasibaigusį keturių dienų vizitą Bahreine.

Ukrainos graikų apeigų katalikų didysis arkivyskupas Romoje įrašė pirmadienį, lapkričio 8 d., paskelbtą savo kasdienę vaizdo žinią.

Ukrainos graikų apeigų Katalikų Bažnyčios oficialus portalas paskelbė daugiau informacijos apie pirmadienį, lapkričio 7 d., Vatikane įvykusį didžiojo arkivyskupo Sviatoslavo Ševčuko susitikimą su popiežiumi Pranciškumi.

Lapkričio 6 dieną žinomame Egipto kurorte Šarme el Šeiche prasidėjusi Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencija COP27 vyksta sudėtingame geopolitiniame kontekste. Tačiau religiniai lyderiai pabrėžia, kad aplinkos klausimai viršija pavienius interesus. 

„Susitikimų akimirka konfliktų draskomame pasaulyje“, – taip lapkričio 6 d. pasibaigusią popiežiaus kelionę į Bahreino karalystę apibūdino kardinolas Miguelis Ángelaa Ayuso Guixot, Popiežiškosios tarpreliginio dialogo dikasterijos pirmininkas, pats jį lydėjęs Pranciškų 39-ojoje apaštalinėje kelionėje, kurios metu Šventasis Tėvas aplankė dar vieną islamiškos daugumos ir santvarkos šalį.

Per susitikimą su žurnalistais skrydžio iš Bahreino į Romą metu popiežius kalbėjo apie religijų dialogą, karą Ukrainoje, savo draugystę su Al Azharo didžiuoju imamu, moterų teises, migraciją, Bažnyčios pastangas spręsti nepilnamečių išnaudojimo sukeltą krizę ir galiausiai apie procesus, kurie vyksta Bažnyčioje Vokietijoje.

Lapkričio 7 d. audiencijoje Pranciškus priėmė klaretinų kongregacijos narius, priklausančius Pašvęstojo gyvenimo teologijos instituto Romoje „Claretianum“ akademinei bendruomenei. „Raginu jus ir toliau tarnauti pašvęstajam gyvenimui pagal klaretinų dvasią – kitaip tariant, būti misionieriais“, – sakė popiežius.

Popiežius Pranciškus, penktadienį, lapkričio 4 d., susitiko su Musulmonų vyresniųjų tarybos, surengusios ką tik pasibaigusi forumą „Rytai ir Vakarai už taikingą žmonijos sambūvį“, nariais. Susitikimas įvyko Bahreino karališkųjų rūmų mečetėje.

Popiežius ketvirtą kartą nuvyko į Arabijos pusiasalio regioną, po savo kelionių 2014 m. Jordanijoje, 2019 m. Jungtiniuose Arabų Emyratuose ir 2021 m. Irake. Popiežius lankysis Bahreine iki sekmadienio, lapkričio 6 d.

Bahreine gyvena apie 80 000 katalikų, daugiausiai tai darbininkai imigrantai. Pasak vyskupo, popiežiaus kelionė yra tarsi visos Persijos įlankos Bažnyčios aplankymas, nes daugumai katalikų čia būdinga migrantų Bažnyčios patirtis.

Vyskupų Sinodo sekretoriatas paskelbė tekstą, kuris apibendrina vietinių Bažnyčių mastu vykusias konsultacijas ir kuris taps atskaitos tašku popiežiaus Pranciškaus iniciatyva pradėto sinodinio proceso tolimesniam etapui. Pati Vyskupų sinodo asamblėja, kurios tema: „Sinodinės Bažnyčios link – bendrystė, dalyvavimas, misija“, vyks dviem dalimis – 2023 m. spalį ir 2024 m. spalį.

Visame pasaulyje vykusias konsultacijas apibendrinantis dokumentas buvo parengtas remiantis sintezėmis, gautomis iš visų vietinių Bažnyčių. Dokumentą parengė rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje Fraskatyje, netoli Romos, susitikę ekspertai.

Jėzaus palaiminimai – tai pažadas, kuris išsipildo, kai nesivaržome su tariama pasaulio laime, bet renkamės Evangeliją ir jos logiką. Renkamės ne vargą, liūdesį ir kančią, bet tikėjimą, kad mes galime kažką padaryti, kad tų neigiamų dalykų būtų bent kiek mažiau.

Gailestingumas visuomet eina pirma. Tai grynai Dievo bruožas: parodyti gailestingumą tada, kai mes dar nieko neprašėme.

Naujuoju Belgijos vyskupų konferencijos generaliniu sekretoriumi išrinktas pasaulietis teologas Bruno Sprietas. Jis nuo ateinančių metų kovo mėnesio pakeis į pensiją išeinantį kunigą Hermaną Cosijnsą.

Šeštadienį, spalio 29-ąją, 36 atliekų surinkėjų organizacijos iš 34 kraštų įsteigė pirmąją pasaulinę profsąjungą – Tarptautinį atliekų surinkėjų aljansą. Šia proga naują tarptautinę profsąjungą pasveikino kardinolas M. Czerny, Vatikano Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterijos prefektas.

Šeštadienio rytą popiežius Pranciškus susitiko su Italijos Katalikų akcijos parapijinių jaunimo organizacijų vadovais iš visos Italijos.

Vyskupai, kunigai, „Caritas” darbuotojai liko nuolat bombarduojamame Ukrainos mieste, kad paremtų žmones, kuriems žiemą tenka pasitikti be tinkamų priemonių. Vyskupas Vasilis Tučapecas: „Išgyventi tokiomis sąlygomis labai sunku, daug gyventojų išvyko, o tie, kurie liko, laikosi tik dėl humanitarinės pagalbos“.

Spalio 13 d. patriarchas atšventino bažnyčią pagal sirų katalikų apeigas, prieš liturgiją patepdamas altorių, sienas ir duris krizmos aliejumi.

Kiekvieną dieną Ukrainą pažadina oro pavojaus sirenų garsas. Visoje fronto linijoje vyksta sunkūs mūšiai, tačiau mūsų kariuomenė palaipsniui, žingsnis po žingsnio, išlaisvina miestus ir kaimus, penktadienį, spalio 28 d., 247-ąją karo dieną, į Ukrainos graikų apeigų katalikus, kitus tautiečius ir visus geros valios žmones savo kasdiene žinia kreipėsi arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas.

Kardinolas P. Parolinas tarptautinėje konferencijoje Paryžiuje apie moterų lyderystę pakartojo popiežiaus neseniai išsakytą įsipareigojimą „užtikrinti, kad moterys būtų vis labiau gerbiamos, pripažintos ir įtrauktos priimant sprendimus“.

Popiežius lapkričio 13 dieną, sekmadienį, minėsimą Pasaulinę vargstančiųjų dieną aukos šv. Mišias Šv. Petro bazilikoje. XXXIII eilinio sekmadienio Mišių Vatikane pradžia 10 val. Romos laiku.

Vatikano valstybės sekretorius Šventojo Sosto ir Armėnijos diplomatinių santykių sukakties proga kvietė melstis už taiką Armėnijoje, Ukrainoje ir visur pasaulyje, paminėjo Sakartvele prasidėjusią Fatimos Marijos statulos piligrimystę Kaukaze.

Jau devintą mėnesį Ukraina ginasi. Ukrainos graikų apeigų katalikų didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčukas antradienį ir trečiadienį, karo 244-ąją ir 245-ąją dienomis, paskelbtuose savo kasdieniuose vaizdo įrašuose paminėjo per pastarąsias paras vykusius Ukrainos miestų bombardavimus, visoje fronto linijoje vykusius mūšius, prašė melstis už drąsiuosius neabejingus gynėjus.

Kalbėdamas diskusijoje apie konvencinius ginklus, arkivyskupas Caccia patvirtino Šventojo Sosto paramą įvairioms JT iniciatyvoms prieš smulkiųjų prekybą.

Tęsdamas pastarųjų savaičių bendrųjų audiencijų katechezę apie dvasinę įžvalgą šio trečiadienio audiencijos dalyviams popiežius Pranciškus kalbėjo apie liūdesio ir apleistumo jausmą, kuris, nors yra pavojingas žmogaus dvasiniam gyvenimui, tačiau, jei laiku jį atpažįstame, tuomet ir ši patirtis gali prisidėti prie dvasinio augimo.

Prieš trejus metus, 2019 m. spalio 2 dieną, Vatikano institucija, atsakinga už šventųjų ir kankinių klausimus, dekretu pripažino trylikmetės brazilės katalikės Benignos Cardoso kankinystę. Pirmadienį, spalio 24 d., Brazilijoje įvyko jos beatifikacija – kankinė paskelbta Bažnyčios palaimintąja.

Karo metu žmogaus gyvybė yra nuvertinta. Juk kasdien aplink save matome tiek daug mirties. Atrodo, kad nėra parapijos, kurioje nebūtų meldžiamasi už žuvusius karius. Tačiau jei po pergalės norime gyvybingos ir teisingos Ukrainos, turime kurti gyvenimo, o ne mirties kultūrą, 243 karo dienos žinioje sakė didysis arkivyskupas S. Ševčukas. 

Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) ir trys Šventojo Sosto dikasterijos paskelbė bendrą pareiškimą dėl pasaulio taikos. Dalimis vykstantis pasaulinis karas, per šimtą milijonų žmonių pavertęs benamiais, išskyręs šeimas, įbauginęs motinas, tėvus ir vaikus, neleidžia puoselėti tikėjimo, svajonių ir net sporto, pažymima bendrame pareiškime.

Šiomis dienomis Romoje lankosi Lietuvos maltiečių grupė, kurią privačiai pasveikino ir popiežius. Šioje piligriminėje kelionėje juos lydi Vilniaus vyskupas augziliaras Darius Trijonis ir kun. Vytautas Rapalis, maltiečių kapelionas, taip pat Vilniaus Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos klebonas, atsakingi už maltiečių sielovadą ir dvasinį palydėjimą. Mūsų studijoje kalbamės apie tai, ką tai reiškia.