Apie tai lapkričio 9–11 d. kalbama moksliniame suvažiavime Vatikane. Renginio pristatymo konferencijoje antradienį, lapkričio 8 d. t. Bernard’as Ardura, Popiežiškojo istorinių mokslų komiteto pirmininkas, kalbėjo apie suvažiavimo tikslą apžvelgti Bažnyčios siūlomus šventumo modelius ir kanonizavimo procedūras praėjus 40 m. nuo apaštališkosios konstitucijos „Divinus Perfectionis Magister“.
Ši konstitucija, supaprastinusi daugelį šventųjų skelbimo sąlygų, netrukus davė gausių vaisių: ypač daug palaimintųjų ir šventųjų paskelbė popiežius Jonas Paulius II, kuris gana greitai po mirties irgi buvo iškeltas kaip šventumo pavyzdys ir kanonizuotas. Per istorinį, vieną iš ilgiausiai trukusių pontifikatų, Jonas Paulius II paskelbė 450 šventųjų ir 1300 palaimintųjų – beprecendentinį skaičių krikščionybės istorijoje, sudarantį daugiau kaip pusę visų nuo XVI a. paskelbtų palaimintųjų ir šventųjų.
„Tai tikras šventųjų fabrikas“, – pažymėjo t. B. Ardura, dominikonų vienuolis, pasak kurio, be kitų svarbių klausimų iškylančių tyrinėjant įvairiausius šventųjų istorijos aspektus, yra ir klausimai apie šventųjų asmenybes, kurias Bažnyčia žada pristatyti Dievo tautai kaip sektinus pavyzdžius ir apie šventai gyvenusių moterų ir vyrų asmenybes, kurias krikščionių bendruomenė pristato Bažnyčiai dėl jų kanonizavimo. Be to, anot t. B. Ardura, bus siekiama geriau suvokti, kokios švento gyvenimo figūros Bažnyčios ganytojams ir tikintiesiems yra artimos ir savos ir kuriose jie gali matyti sektinus šventumo pavyzdžius, jų poreikiams tinkamus užtarėjus?
Suvažiavimo prelegentai įvertins pastarųjų keturių dešimtmečių poslinkius hagiografijos, teologijos ir teisės srityse, susijusius su šventųjų skelbimu, apibendrins didžiulę įvairovę šventųjų ir kankinių – pašvęstuosius ir pasauliečius, moteris ir vyrus, dvasininkus, popiežius, Bažnyčios mokytojus, vaikus ir paauglius, dabartinės epochos šventumo apraiškas šeimoje ir bažnytiniuose judėjimuose, taip pat aptars šventumo įkultūrinimo iššūkius, šventumo ir mistikos sąryšį, pristatys įvairius stebuklų aspektus ir jų reikšmę palaimintųjų ir šventųjų bylose, taip pat klausimus apie šventųjų vaizdavimą, šventųjų kultą įtakojusias pastoracines ir liturgines permainas, tikinčiųjų pamaldumą į šventuosius.
Mokslinį suvažiavimą Popiežiškasis istorijos mokslų komitetas surengė kartu su Šventųjų skelbimo dikasterija. (SAK / Vatican News)
