Trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams, kaip įprasta po visų apaštališkųjų kelionių, popiežius kalbėjo apie sekmadienį pasibaigusį keturių dienų vizitą Bahreine.
Šia proga Pranciškus dar kartą padėkojo visiems, kurie lydėjo jį malda, taip pat Bahreino karaliui, kitoms valdžios institucijoms, vietos Bažnyčiai ir visiems gyventojams už šiltą priėmimą.
„Gali kiti klausimas: kodėl popiežius norėjo aplankyti tą mažą šalį, kurios gyventojų dauguma išpažįsta islamą? Į šį klausimą norėčiau atsakyti trimis žodžiais: dialogas, susitikimas ir kelionė“, – sakė Pranciškus ir toliau savo kalboje atskirai komentavo kiekvieną šių trijų raktažodžių.
Dialogas. Progą šiai kelionei suteikė kvietimas į Bahreine surengtą Rytų ir Vakarų dialogo forumą. Dialogas mums padeda susipažinti su vertybėmis, kurias turi kitos tautos, kitos tradicijos, kitos religijos. „Dialogas, – sakė popiežius, – yra taikos deguonis.“ Prieš šešis dešimtmečius vykęs Vatikano II Susirinkimas, kalbėdamas apie taikos kūrimą statybą, teigė, kad „šiandien reikalauja protu ir dvasia peržengti savo krašto ribas, atsisakyti tautinio egoizmo ir noro viešpatauti kitoms tautoms, ugdyti savyje gilią pagarbą visai žmonijai, taip vargingai žengiančiai į didesnę vienybę“ (Gaudium et spes, 82). Tik taip galima spręsti visuotines problemas. Bahreino dialogo forume buvo raginama rinktis susitikimo kelią ir atsisakyti konfrontacijos. „Kaip labai to reikia! – pabrėžė popiežius. – Galvoju apie beprotišką karą, kuris kankina Ukrainą, ir daugybę kitų konfliktų, kurie niekada nebus išspręsti vadovaujantis infantiliška ginklų logika. Juos gali išspręsti tik švelni dialogo jėga.“
Tačiau dialogas neįmanomas be susitikimo, sakė Pranciškus, pereidamas prie antrojo raktažodžio. „Mes susitikome Bahreine ir ne kartą forume girdėjau raginimus, kad krikščionys ir musulmonai daugiau bendrautų, kad būtų megzti glaudesni ryšiai, kad labiau atsižvelgtume vieni į kitus.“ Tarp daugybės per šią kelionę įvykusių susitikimų popiežius paminėjo susitikimus su Al Azharo didžiuoju imamu, su Švenčiausiosios Širdies mokyklos mokiniais, taip pat su Musulmonų vyresniųjų taryba – prieš kelerius metus įkurta tarptautine organizacija, kuri skatina gerus santykius, vadovaudamasi pagarbos, nuosaikumo ir taikos principais, priešindamasi fundamentalizmui ir smurtui.
Trečiasis žodis – kelionė. Pasak Pranciškaus, jo kelionė į Bahreiną neturėtų būti vertinama kaip atskiras epizodas, bet ji yra dalis kelionės, kurią pradėjo jau šventasis Jonas Paulius II, nuvykęs į Maroką. Tad šis vizitas Bahreine buvo naujas žingsnis krikščionių ir musulmonų kelionėje.
Dialogas, susitikimas ir kelionė Bahreine vyko ir tarp krikščionių: pirmasis susitikimas buvo ekumeninis, dalyvaujant patriarchui Baltramiejumi bei įvairių konfesijų ir apeigų tikintiesiems. Popiežius paminėjo ir susitikimą su katalikų vyskupais, pašvęstaisiais, pastoracijos darbuotojais, taip pat susitikimą su daugybe tikinčiųjų, iš Bahreino ir kitų Persijos įlankos šalių, įvykusį per iškilmingas Mišias.
„Kad brolybės ir taikos kelias būtų tęsiamas, reikia kiekvieno iš mūsų, – sakė popiežius, baigdamas kalbą audiencijos dalyviams. – Tepadeda mums Dievo Motina.“ (jm / Vatican News)
