Vienas pagrindinių popiežiaus vizito Lietuvoje įvykių yra susitikimas su jaunimu Vilniaus katedros aikštėje. Kaip jam buvo ruoštasi? Kaip rengta programa, kas dalyvavo rengime, kaip parinkta liudijimų tematika ir pakviesti kalbėti jauni žmonės? Kiek pasirengimuose dalyvavo „institucinė“ Bažnyčia, o kiek pats jaunimas? Klausiame vyskupą Darių Trijonį, Lietuvos vyskupų konferencijoje atsakingą už jaunimo sielovadą.

Šios savaitės pradžioje popiežius Pranciškus priėmė jaunimo grupės iš Prancūzijos, iš Grenoblio-Vienos vyskupijos kvietimą susitikti. Susitikimas įvyko Vatikane, neformalioje aplinkoje, kalbantis, klausiant ir atsakant. Jauni prancūzų katalikai, nuo 14 iki 25 metų, uždavė Šventajam Tėvui daug klausimų apie tai, kaip elgtis su netikinčiais draugais, kaip gyventi visuomenėje, kuri tapo labiau sekuliaria nei krikščioniška, taip pat apie lytiškumą.

Vienas „stipriausių“ popiežiaus Pranciškaus vizito Lietuvoje momentų bus jo malda buvusio KGB kalėjimo rūsyje, kuriame pokario metais buvo įkalinti tūkstančiai žmonių – ne tik rezistentai, bet beveik visi Lietuvos vyskupai, daug kunigų.

Lietuvos vyskupai 2018 metų kovo 14–16 dienomis vykusiame Lietuvos vyskupų konferencijos plenariniame posėdyje aptarė situaciją, kai Santuokos sakramentą priimantys tikintieji dar nėra priėmę Sutvirtinimo sakramento.

1983 metais ilgus mėnesius tardomas KGB kalėjime Vilniaus centre tuometinis Kybartų klebonas Sigitas Tamkevičius negalėjo nė susapnuoti, kad po 35 metų jo kamerą aplankys Šventasis Tėvas.

„Tai buvo pirmas mūrinis gyvenamasis pastatas Kaune, kuris savo apimtimi tarp vienaaukščių medinių pastatėlių atrodė kaip dabartinis „Akropolis“, – sako architektė Asta Prikockienė. – Tai buvo viso Kauno mūrinės architektūros pradžia. Iš jo miestiečiai ėmė pavyzdį, mokėsi ir statė kitus namus.“

Šiandien gausu įvairiomis pasaulėžiūromis paremtų programų, seminarų, skirtų moterims, moteriškumui atskleisti, atrasti. Moterys su didele energija ir užsidegimu ieško savojo tapatumo ir vietos, savojo pašaukimo, misijos, panaudodamos tas savybes, kurios prigimtos. Jaučiame, kad yra kažkas daugiau nei išoriniai bruožai ir vaidmenys, kad kiekvienos savitumas, atsiskleidžiantis per įvairiausias savybes (tvirtumą, stiprybę, drąsą, švelnumą, jautrumą, įžvalgumą, rūpestingumą…) neapsiriboja vienu ar dviem įprastais vaidmenimis šeimoje, darbe ar Bažnyčioje.

Jėzus kelyje klausė mokinius: „Pasakykite, kuo mane žmonės laiko?“ Jie atsakė: „Vieni – Jonu Krikštytoju, kiti – Eliju, treti – dar kuriuo iš pranašų“. Tada jis paklausė: „O jūs kuo mane laikote?“ Petras jam atsakė: „Tu esi Mesijas“. Tuomet Jėzus griežtai įsakė niekam apie jį nekalbėti. Ir jis ėmė juos mokyti, jog reikia, kad Žmogaus Sūnus daug kentėtų, būtų seniūnų, aukštųjų kunigų bei Rašto aiškintojų atmestas, nužudytas ir po trijų dienų prisikeltų. Jis tai kalbėjo visiškai atvirai. (Iš Mk 8, 27–35)

Jėzus klausinėja saviškius, tarsi rengdamas nuomonių apklausą: ką sako žmonės apie mane? O žmonės sako, kad esi pranašas, vienas iš didžiausių!

„Jei norime sekti Jėzumi, negana tik žodžių, bet reikia konkrečių pasirinkimų ir darbų“, sakė popiežius Pranciškus sekmadienio vidudienį, prieš „Viešpaties Angelo“ maldą komentuodamas Mišių Evangeliją.

Anksti šeštadienio ryte popiežius išvyko iš Vatikano ir pradėjo savo kelionę į Siciliją, kurioje aplankė dvi vietoves. Pirmiausia Piazza Armerina miestelį pačiame salos centre, o po to Palermą, didžiausią salos miestą.

Trys vyskupijos bendruomenės bruožai

Susitikime su Piazza Armerina vyskupijos tikinčiaisiais popiežius Pranciškus kalbėjo apie sinodinę ir Žodžio Bažnyčią, apie eucharistinę bendruomenę ir, ypač, apie misionierišką meilę.  

Sekmadienio vidudienio maldos susitikimo dalyviai – romiečiai ir piligrimai – gavo iš popiežiaus dovanų po mažą kryžių.

„Kiekvienas iš jūsų nuolankiai pažvelkite į savo vidų ir savęs paklauskite kuo galite prisidėti, kad Bažnyčios veidas būtų šventesnis“, - šiais žodžiais popiežius Pranciškus kreipėsi į neseniai konsekruotus naujus vyskupus, dalyvavusius jiems skirtuose kursuose.

„Padėkite Bažnyčiai Airijoje padaryti galą šiai istorijai. Ir ką galvoju, kai kalbu apie galą? Ne paprastą puslapio užvertimą, bet vaistų, atitaisymo ieškojimą, viso to, kas būtina žaizdų gydymui ir gyvenimo sugražinimui žmonėms“, - šie popiežiaus Pranciškaus žodžiai buvo ištarti apaštalinėje nunciatūroje Dubline, susitikime su keliomis dešimtimis airių jėzuitų, rugpjūčio 25 dieną. Šio neformalaus susitikimo apibendrinimas ir išsakytos mintys buvo paskelbti rugsėjo 13 dieną jėzuitų žurnale „Civiltà Cattolica“.

Popiežius Pranciškus moko, kad blogybių nereikia slėpti. Šiam Bažnyčios vadovui tiesa svarbesnė nei įvaizdžio išlaikymas, diskusijoje „Aš ir popiežius“ sako kunigas Kęstutis Dvareckas. Televizijos laidų ir renginių vedėjas, aktorius Rimas Šapauskas teigia, kad šiandienės Bažnyčios žaizdos yra apnuogintos: „Todėl privalome priimti realybę tokią, kokia ji yra, – su nuodėmėmis, kartais nusišnekančiais kunigais ir katalikais, kurie nėra labai tikintys.“ 

1. Apie Kūriniją ir jos šventumą. Duonvalgių neapykanta Kūrinijai, fundamentalus jos niekinimas ir naikinimas yra panašus į giliausią naktį, kai Žmogus buvo išduotas. Pati Kūrinija spjaudoma, atitekusi ar atiduota tolydiniam nuplakimui ir patyčiai, vedama į mirtį kančioje – ar tai nepanašu į Jėzaus kelią?

Adoracijos – atrodo daugeliui girdėtas, tačiau ne visiems itin gerai žinomas dalykas, asocijuojantis su Dievu ir Bažnyčia. Teologijos knygos bei žinynai pateikia visiems gerai suprantamą apibrėžimą: juose teigiama, kad adoracijos – tai Dievo garbinimas Švenčiausiame Sakramente. Nuolat vykstančios naktinės adoracijos Lietuvoje nėra įprastas dalykas, dažniausiai adoruojantieji susirenka valandai ar dviem melstis ir taip pagerbti Dievą tyloje. Tačiau kaip iš tiesų viskas atrodo adoracijų naktyje iš arti? Kokių išgyvenimų patiria tikintieji nenutrūkstančiame adoracijų kelyje? 

Šio trečiadienio bendrojoje audiencijoje popiežius Pranciškus tęsė katechezių ciklą apie Dekalogą ir skaitė antrąją katechezę apie trečiąjį įsakymą – švęsti Viešpaties dieną, ilsėtis Viešpaties dieną.

Lietuvoje laukiant popiežiaus Pranciškaus, Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ visą mėnesį kviečia solidarizuotis su vargstančiais bei atlikti gailestingumo darbus.

Kaip pranešė Vilniaus arkivyskupija, nuo rugsėjo 13-osios iki spalio 14-osios bus rengiamos atvirų durų dienos, jų metu užsukti vilniečius kvies „Carito“ centrai – bus galima iš arti stebėti jų veiklą, atlikti konkretų gailestingumo darbą.

Aukodamas Mišias Šv. Mortos namų koplyčioje popiežius kalbėjo apie tris svarbiausius vyskupo tarnystės aspektus – maldą, pašaukimo suvokimą ir buvimą su žmonėmis. 

Iki popiežiaus vizito Baltijos šalyse liko mažiau nei dvi savaitės. Kaip šiam istoriniam įvykiui sekasi ruoštis kaimynams latviams ir estams? Kokie pagrindiniai iššūkiai ir lūkesčiai? Koks susidomėjimas Pranciškaus apsilankymu visuomenėse, kur katalikai sudaro ne daugumą kaip Lietuvoje, o mažumą gyventojų?

Priėmęs maždaug šimtą vyskupų iš misijų kraštų, popiežius Pranciškus juos ragino būti maldos, skelbimo ir bendrystės žmonėmis, vengti supasaulėjimo ir klerikalizmo.

Susitikimu su Šventuoju Tėvu šeštadienio rytą baigėsi Tautų Evangelizavimo kongregacijos kasmet rengiami kursai, skirti neseniai paskirtiems ir konsekruotiems vyskupams misijų šalyse.

Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kard. Angelo Becciu sekmadienį Strasbūre, Prancūzijoje, popiežiaus Pranciškaus vardu paskelbė palaimintąja devynioliktajame amžiuje gyvenusią mistikę ir artimo meilės liudytoją Elžbietą Eppinger.

„Efata!, atsiverk!“ – tai dvidešimt trečiojo eilinio sekmadienio Evangelijos raktažodžiai. Ištaręs šiuos žodžius, Jėzus pagydė kurčią nebylį, atvėrė jį kitiems ir pasauliui. Jėzus pagydė ne tik kūno negalią, ne tik sugrąžino klausą ir kalbą, bet taip pat padėjo šiam žmogui būti pilnaverčiu visuomenės nariu. Šie Jėzaus žodžiai turi pasiekti ir mus, turi atverti mūsų širdis kitų žmonių poreikiams.

Jono Malinausko laiškas „Naujojo Židinio-Aidų“ redaktoriui perpublikuojamas iš penktojo 2018 m. žurnalo numerio. 

Gerbiamas Redaktoriau,

jei manęs paklaustum, kuo ypatingas Pranciškaus pontifikatas, kuo jis labiausiai skiriasi nuo ankstesniųjų, atsakyčiau, kad pati akivaizdžiausia ypatybė yra ta, jog nuo pirmos šio pontifikato dienos Vatikane yra du popiežiai. Žinoma, Petro Įpėdinio funkcijas vykdo tik vienas – popiežius Pranciškus, bet ten pat, tame pačiame „Petro garde“ gyvena ir popiežius emeritas Benediktas. Nors tokią visiškai naują situaciją sukūrė Benedikto XVI sprendimas atsistatydinti, padėties šeimininku joje tenka būti Pranciškui.

Popiežius Pranciškus dėkojo vienuolėms už jų gyvą liudijimą, jau daugiau kaip tūkstantį penkis šimtus metų skirtingais būdais pratęsiantį šv. Benedikto dvasingumą ir mokymą.

Nepilnamečių priežiūra ir apsauga nuo dvasininkų seksualinio piktnaudžiavimo tapo aukščiausiu Katalikų Bažnyčios prioritetu, ypač esant dideliems lūkesčiams, kad Bažnyčia patikimai ir tvirtai atsižvelgtų į nukentėjusius asmenis, jų šeimas ir bendruomenes ir į visus katalikus.

Vakar, rugsėjo 5-ąją, visame pasaulyje prisiminta prieš 21-erius metus mirusi Kalkutos Motina Teresė.

Albanų kilmės misionierė Gonxha Agnes Bojaxhiu (1910-199) būdama devyniolikos atvyko į į Indiją, du dešimtmečius tarnavo Loreto seserų kongregacijoje mokytojaudama, išsiskirdama artimo meile, uolumu, pasiaukojimu ir džiaugsmu. 1946 m. ji pradėjo apaštalauti Kalkutos vargšų kvartaluose. 36 metų vienuolės pradėtas darbas plėtėsi jos vadovautoje naujoje kongregacijoje, patvirtintoje vyskupijos 1950 metais ir Apaštalų Sosto 1965 metais. 

Rugsėjo 1–2 d. vyko iškilmingas Seinų vyskupijos įsteigimo 200 metų jubiliejaus minėjimas. Pačiuose Seinuose vykusioje dviejų dienų programoje dalyvavo būrys svečių iš įvairių Lenkijos bei Lietuvos vietų.

Nors beveik kiekvienoje Lietuvos bažnyčioje yra Dievo Motinos atvaizdas, papuoštas metalo karūna, oficialus atvaizdų karūnavimas Lietuvoje buvo labai retas reiškinys. Trakų Dievo Motinos paveikslas yra pirmasis Lietuvoje, viešai ir iškilmingai karūnuotas vadinamomis Popiežiaus, o tiksliau – Šventojo Petro bazilikos Vatikane kapitulos skirtomis karūnomis.

Popiežius Pranciškus apkaltintas dangstęs seksualinio išnaudojimo skandale pagarsėjusį buvusį kardinolą Theodore  McCarricką. Nemažai daliai katalikų tai didelis smūgis, nespėjus atsigauti po ankstesnių skandalingų žinių. Prieš kelias savaites pasirodė Pensilvanijos didžiosios prisiekusiųjų žiuri ataskaita apie didelį skaičių dvasininkams pateiktų kaltinimų dėl nepilnamečių seksualinio išnaudojimo. Anksčiau nuaidėjo skandalai dėl buvusio kardinolo McCaricko, kuris kaltinamas ne tik priekabiavimu prie seminaristų ir homoseksualių santykių su jais praktikavimu, bet ir mažamečių seksualiniu išnaudojimu. Nepaisant to, kad daliai vyskupų tai buvo žinoma, jis kopė karjeros laiptais – iki pat kardinolų.