Aukodamas Mišias Šv. Mortos namų koplyčioje popiežius kalbėjo apie tris svarbiausius vyskupo tarnystės aspektus – maldą, pašaukimo suvokimą ir buvimą su žmonėmis.
Antradienio Mišių Evangelija kalba apie dvylikos apaštalų išrinkimą. Jėzus užkopė į kalną ir visą naktį meldėsi. Kitą rytą jis pasišaukė mokinius, iš jų išsirinko dvylika ir pavadino juos apaštalais. Apaštalai – artimiausi Jėzaus mokiniai ir bendradarbiai, dabartinių vyskupų pirmtakai. Aukodamas Mišias Šv. Mortos namų koplyčioje popiežius kalbėjo apie tris svarbiausius vyskupo tarnystės aspektus – maldą, pašaukimo suvokimą ir buvimą su žmonėmis.
Pirmasis fundamentalus bruožas – vyskupas turi būti maldos vyras. Vyskupas turi maldoje kalbėtis su Jėzumi. Ypač sunkiomis akimirkomis vyskupą turi guosti žinojimas, kad Jėzus už jį meldžiasi, Jėzus yra maldoje su juo ir su visais vyskupais. Toks įsitikinimas savo ruožtu vyskupą įgalina melstis už save ir už Dievo tautą.
Antrasis vyskupo tarnystės ir tapatybės bruožas, sakė popiežius, yra suvokimas, kad ne jis pats save paskyrė tarnystei, bet Jėzus jį išsirinko. „Jei vyskupas myli Jėzų, jis nėra karjeristas, savo tarnystę suvokiantis kaip svarbias pareigas, siekiantis vis kilti karjeros laiptais. Vyskupas žino, kad jį Jėzus išsirinko. Jis neabejoja, kad buvo jo asmeniškai išrinktas. Dėl to jis ir gali Viešpačiui sakyti: „Tu išsirinkai mane, silpną, nusidėjėlį...“ Jis nuolankus. Jei vyskupas supranta, kad jį Viešpats išsirinko, jis jaučia į save nukreiptą Jėzaus žvilgsnį, ir tai jam duoda jėgų.“
Trečiasis vyskupo bruožas – jis artimas Dievo tautai. „Vyskupas nevengia Dievo tautos, nežiūri į ją iš tolo. Vyskupas liečiasi prie Dievo tautos ir leidžia, kad tauta prie jo liestųsi. Vyskupas neieško prieglobsčio pas galinguosius, nesitapatina su elitu. Elitas tekritikuoja vyskupą; Dievo tauta tejaučia vyskupo meilę. Ir tai yra tarsi ypatingas patepimas, sutvirtinantis vyskupą jo pašaukime.“
Tai, pasak popiežiaus, reikia atsiminti ypač dabartiniais laikais, kai velnias labiau negu bet kada nusitaikė į vyskupus. „Turime tai atsiminti šiais laikais, kai Didysis Kaltintojas su įniršiu puola vyskupus. Tai tiesa, kad visi esame nusidėjėliai. Jis atskleidžia mūsų nuodėmes, kelia jas aikštėn, kad žmonės piktintųsi. Didysis Kaltintojas, kaip sakoma pirmajame Jobo knygos skyriuje, klajoja po žemę, ieškodamas ką galėtų apkaltinti. Vyskupo jėga prieš Didįjį kaltintoją yra malda – Jėzaus malda už jį ir jo paties malda – taip pat nuolankumas, savo išrinkimo suvokimas ir buvimas kartu su Dievo tauta, vengiant aristokratiško gyvenimo, kuris atima patepimą. Šiandien melskimės už mūsų vyskupus: už mane, už čia esančius ir už viso pasaulio vyskupus.“
