Vienas „stipriausių“ popiežiaus Pranciškaus vizito Lietuvoje momentų bus jo malda buvusio KGB kalėjimo rūsyje, kuriame pokario metais buvo įkalinti tūkstančiai žmonių – ne tik rezistentai, bet beveik visi Lietuvos vyskupai, daug kunigų.
Apie tai prieš keletą dienų kalbėjomės su vieno iš tame rūsyje kalintų ganytojų – palaimintojo Teofiliaus Matulionio – beatifikacijos bylos postulatoriumi, dabar – Kauno arkivyskupijos augziliaru vysk. Algirdu Jurevičiumi.
Buvęs KGB kalėjimas iš tiesų yra ypatinga vieta, nes per tą vietą perėjo daug dvasininkų, daug žmonių, kurie neišsižadėjo tikėjimo, taip pat daug politinių kalinių. Toje vietoje kurį laiką kalėjo ir palaimintasis Teofilius Matulionis ir daugiau vyskupų. Pasak vyskupo Jurevičiaus, visų pirma reikia atsiminti Dievo tarną vyskupą Vincentą Borisevičių, kuris buvo tame rūsyje sušaudytas.
Jei žmonės kenčia dėl tikėjimo – tai tarsi Kristus kentėtų, sakė mūsų pašnekovas. Atsimename tą Apaštalų darbų vietą, kur Saulių, kuris persekiojo Bažnyčią, prie Damasko Kristus klausė: „Sauliau, Sauliau, kodėl mane persekioji“. Taigi, tikinčiųjų persekiojimas yra paties Kristaus persekiojimas ir tikinčiųjų kančios, tam tikras prasme, yra paties Kristaus kančia. Tad ir tą kalėjimo rūsį tam tikra prasme galima pavadinti Lietuvos Golgota.
Buvusio KGB kalėjimo aplankymas – tai žvilgsnis į praeitį, bet mes, sakė vyskupas Algirdas Jurevičius, taip pat žvelgiame į ateitį ir dabar, kai popiežius bus Lietuvoje, laukiame iš jo paraginimų, viltingų ženklų, kurie padės mūsų Bažnyčiai drąsiai ir užtikrintai žengti į ateitį su viltimi ir su džiaugsmu. Popiežiaus Pranciškaus mokyme daug gilaus tikėjimo, daug karitatyvinės meilės ir ypatingai daug džiaugsmo ir vilties.
Po pernai vykusios Teofiliaus Matulio beatifikacijos, dabar laukiame jo kanonizacijos. Kas daroma, kad sulauktume jo paskelbimo visoje Bažnyčioje minimu šventuoju? Vyskupas Algirdas Jurevičius atsakė, kad praėję metai iš tiesų buvo labai reikšmingi Lietuvai dėl Teofiliaus Matulionio beatifikacijos. Pernai labai daug kalbėta apie palaimintąjį Teofilių, apie jo gyvenimą. Šiemet kartais tenka išgristi nuomonę, kad dabar per mažai daroma. Tačiau po beatifikacijos prasideda toks tarpsnis, kuriuo reikia ne tiek kalbėti apie jį, kiek skirti dėmesio gilesniam pažinimui ir dvasiniam pagilinimui ką reiškia palaimintasis Teofilius kiekvienam iš mūsų.
Vyskupas paminėjo per šiuos metus sukurtą ir patvirtintą Palaimintojo Teofiliaus litaniją, kad žmonės ne tik apie jį kalbėtų, bet patys su juo kalbėtųsi ir prašytų jo užtarimo. Taip pat labai suaktyvėjo piligrimystės į Kaišiadorių katedrą, prie palaimintojo Teofiliaus relikvijų. Ir tai labai yra svarbu. Nes jei žmonės nesimelstų, neprašytų užtarimo – būtų sunku tikėtis ženklo iš Dangaus, būtų sunku tikėtis, kad Dievas duos stebuklą, kuris yra reikalingas paskelbimui šventuoju.
Klausiamas apie kitas Lietuvoje pradėtas beatifikacijos bylas, kuriomis siekiama paskelbti palaimintaisiais kitus Lietuvoje komunistų persekiotos Bažnyčios kankinius, vyskupas paaiškino, kad kai kurios tų bylų jau yra baigiamosiose stadijose vyskupijų lygmenyje. Tačiau visą sukauptą medžiagą dar reikia sutvarkyti pagal Vatikano nuorodas, išversti ir pristatyti Šventųjų skelbimo kongregacijai. Čia negali būti kokio nors lenktyniavimo. Tai turi būti nepaprastai kruopštus darbas, kuriam reikia kompetentingų žmonių. Tačiau vyskupas Algirdas Jurevičius įsitikinęs, kad tas darbas per artimiausius keletą metų bus sėkmingai atliktas. (JM / VaticanNews)
