Iki popiežiaus vizito Baltijos šalyse liko mažiau nei dvi savaitės. Kaip šiam istoriniam įvykiui sekasi ruoštis kaimynams latviams ir estams? Kokie pagrindiniai iššūkiai ir lūkesčiai? Koks susidomėjimas Pranciškaus apsilankymu visuomenėse, kur katalikai sudaro ne daugumą kaip Lietuvoje, o mažumą gyventojų?
Po savaitgalio Lietuvoje pirmadienį, rugsėjo 24-ąją, Šventasis Tėvas keliaus į Latviją, nakvoti sugrįš į Vilniuje esančią Apaštališkąją nunciatūrą, vienintelę tokią Baltijos šalyse, o kitą dieną – rugsėjo 25-ąją, antradienį, atsisveikinęs su Lietuva skris į Estiją, iš kurios sugrįš į Romą. Detalią programą galite skaityti čia.
Latvija ir Estija – kokie pakraščiai?
Pranciškaus pontifikatas išsiskiria tuo, kad Šventasis Tėvas kviečia Bažnyčią eiti į pakraščius ir pats tą daro. Kokie prasme šios dvi šalys yra pakraščiai? Pasak popiežiaus vizito Estijoje komunikacijos koordinatorės Marge-Marie Paas, jos gimtoji šalis yra pakraštys pagal katalikų skaičių. „Atvykdamas pas mus, Pranciškus pirmą kartą aplankys tokią mažą katalikų bendruomenę“, – sakė Estijos apaštališkasis administratorius vyskupas Philippe'as Jourdanas. Estijos katalikai ne tik neturi savo vyskupo, nes jų bendruomenė nedidelė – mažesnė nei 6 tūkst., bet ir gyvena šalyje, kur beveik pusė gyventojų nepriskiria savęs jokiai konfesijai.
Latvijoje katalikų kur kas daugiau – apie 377 tūkst. Popiežiaus vizito Latvijoje komunikacijos koordinatorė Ingrida Lisenkova atkreipia dėmesį, kad savimeilės buvimas pakraščiu nepaglosto, tačiau akivaizdu, kad Baltijos šalys yra Europos pakrašty. Ji priduria, kad Pranciškus lanko daug kentėjusias tautas: „Nors ir nenorime puoselėti aukos įvaizdžio ir gyventi praeityje, tačiau nepaneigsi, kad Latvija nėra svarbus žaidėjas Europos ar pasaulio žemėlapyje. Dėl to popiežiaus dėmesys Latvijai – dovana.“
Drauge su liuteronais
Lietuvoje popiežiaus vizitą organizuoja trisdešimties žmonių komanda, kuriai talkina intensyviai dirbantys keli šimtai ilgalaikių savanorių ir dar talkins daugiau nei tūkstantis trumpalaikių savanorių, o Latvijoje ir Estijoje skaičiai kuklesni.
Latvijoje popiežiaus vizitui ruošiasi kone perpus mažesnė komanda, pagrindinis koordinatorius – kunigas Juris Jalinskis. Jai jau dabar talkina ir rugsėjo 24-ąją talkins savanoriai. Pusantro šimto jų darbuosis Rygoje, dar pusšimtis savanorių bei 200 „Jaunimo gvardijos“ narių – Agluonoje. Jie rūpinsis tvarka, padės žmonėms susirasti vietas, pasakos apie popiežių, katalikybę etc. Tarp jų yra įvairaus amžiaus bei konfesijų žmonių. I. Lisenkova pasakoja, kad pagrindinis komandai kylantis iššūkis – daug atsakomybių, mažai žmonių. Juoba kad svarbiausioji ir didžiausioji vizito dalis – šv. Mišios – vyks 300 kilometrų atstumu nuo Rygos – Agluonoje, tai gerokai apsunkina tiek rūpinimąsi komunikacija, tiek transportu.
Estijoje Šventojo Tėvo vizitą organizuoja aštuonių žmonių komanda, kuriai vadovauja vysk. Philippe'as Jourdanas. Kiekvienas komandos narys dar turi pagalbininkų. Iš viso pasirengti svarbiam įvykiui padeda apie pusantro šimto savanorių, dauguma jų – liuteronai. Pašnekovės teigimu, jų aktyvumą lemia ekumeninis popiežiaus susitikimas su jaunimu liuteronų Šv. Karolio bažnyčioje, Taline. Moteris įsitikinusi, kad tai bus puikus renginys. Kitaip nei oficialiuose ekumeniniuose maldos susitikimuose, nebus rimtų Bažnyčių atstovų pasisakymų, vyks koncertas, kuriame jaunuoliai iš skirtingų bendruomenių melsis, liudys tikėjimą, giedos, kartu dalyvaus ir popiežius. Renginį organizuoja katalikai su liuteronais kartu, dalyvaus ir ortodoksai.
Būdamas Latvijoje, popiežius taip pat aplankys liuteronų šventovę – jų katedroje vyks ekumeninė malda. Pagal 2017 m. statistiką, apytikriai 48 proc. latvių yra liuteronai, po 26 proc. – ortodoksai ir katalikai. Pasak Ingridos, didžiausią susidomėjimą Pranciškaus vizitu rodo liuteronai, baptistai ir kiti protestantai, ortodoksų susidomėjimas menkesnis.
Latvijoje – laisvadienis, Estijoje – nuolatinė vizito transliacija
Marge-Marie kaip vieną didžiausių iššūkių vizito organizatoriams įvardija komunikaciją. Nors Estija yra kone yra labiausiai sekuliarizuota valstybė pasaulyje, vietinė žiniasklaida itin susidomėjusi popiežiaus vizitu. Dėmesio nestinga ir iš užsienio žurnalistų, ypač suomių.
Kitaip nei Lietuvoje, Estijoje katalikiškos žiniasklaidos nėra, tik pasaulietinė, dėl kurios reakcijų pašnekovė iš pradžių jaudinosi, tačiau yra maloniai nustebinta: „To nėra buvę – Estijos nacionalinė televizija rugsėjo 25-ąją visą dieną tiesiogiai transliuos popiežiaus vizitą. Dieną prieš ir dieną po bus rodomos specialios programos. Žinoma, Šventojo Tėvo apsilankymas yra valstybinis vizitas, tačiau vis tiek neįtikėtina, kad nacionalinis transliuotojas tiek daug dėmesio skirs Katalikų Bažnyčios renginiui.“ Anot jos, privačios estiškos žiniasklaidos priemonės taip pat labai domisi, nori nušviesti šį įvykį, todėl jai ir vyskupui kasdien tenka dalinti interviu. Moteris pripažįsta nesitikėjusi tiek daug estiškos žiniasklaidos dėmesio.
„Žinau, kad šiuo metu Bažnyčia ir pats popiežius išgyvena ne pačius geriausius laikus dėl seksualinio išnaudojimo skandalų, normalu, jog Estijos žurnalistai apie tai rašo, tačiau manau, kad šios temos nurims prieš atvykstant popiežiui ir galėsime išlaikyti šventumą vizito metu. Asmeniškai nenoriu pristatyti Pranciškaus kaip žvaigždės. Žinoma, popiežius yra pasaulinio masto lyderis, kurio žodžiai pasiekia milijardus žmonių, bet pirmiausia jis yra dvasios tėvas, Šventasis Tėvas“, – kalba Marge-Marie Paas.
Jos kolegė Latvijoje Ingrida Lisenkova teigia, kad viešojoje erdvėje justi opozicija Pranciškaus vizitui. Socialiniuose tinkluose dažni argumentai prieš valstybės skirtas lėšas popiežiaus vizitui ir šventinės dienos rugsėjo 24-ąją paskelbimą. Kadangi popiežius į Latviją atvyksta pirmadienį, latviams bus nedarbo diena. Šis sumanymas, kaip pasakoja pašnekovė, kilo ne iš Katalikų Bažnyčios. Idėją pasiūlė Latgalos regiono, kur gyvena didžioji dalis šalies katalikų, tarnautojai, o Saemos nariai pritarė, teigdami, kad Pranciškaus vizitas – svarbus įvykis visiems Latvijos krikščionims. Neigiamą nusiteikimą, anot moters, galėjo padidinti ir praėjusios savaitės žinia apie Rygoje sulaikytą 73-ejų metų kunigą, įtariamą seksualiniu išnaudojimu.
Latvijos žiniasklaida, kaip pasakoja Ingrida, vizito organizatorių dėmesiu taip kaip Estijoje nelepino. Vasarą dėmesio centre buvo valstybės šimtmečio minėjimo renginiai, ypač Dainų ir šokių šventė, o dabar jau ruošiamasi spalį vyksiantiems parlamento rinkimams.
Vizito išlaidoms parengti Latvijos valdžia skyrė apie milijoną eurų, kas, anot Ingridos, nėra daug, ypač atsižvelgiant į faktą, kad popiežių ir visą oficialią delegaciją reikės sraigtasparniu nuskraidinti ir parskraidinti iš Rygos į Agluoną. Moteris atkreipia dėmesį, kad bendradarbiavimas su valdžia sklandus, o gerą valią rodo ir investicijos į ilgalaikius projektus, tokius kaip Agluonos bazilikos fasado restauracija. Marge-Marie taip pat džiaugiasi glaudžiu ir sėkmingu bendradarbiavimu su Estijos užsienio reikalų ministerija, vyriausybe ir prezidento kanceliarija. Valstybinės institucijos, anot jos, suinteresuotos, kad sklistų žinia apie istorinį popiežiaus Pranciškaus vizitą jų šalyje.
Piligrimai iš užsienio
Ne tik Suomijos žiniasklaida, bet ir patys suomiai domisi popiežiaus vizitu: iš skirtingų Suomijos parapijų į Mišias Taline atvyks atvyks apie pusšešto šimto žmonių. Į popiežiaus susitikimą su jaunimu liuteronų bažnyčioje atvyksta tikintieji iš Rusijos, Suomijos, Švedijos, Lenkijos. Mišiose, kaip pasakoja Marge-Marie, dalyvaus bent bent aštuonios dešimtys kunigų iš kitų valstybių, tarp jų ir Maskvos arkivyskupas.
Talino Laisvės aikštėje vyksiančiose Mišiose, jei oras bus geras, organizatoriai tikisi 10 tūkst. žmonių. Kitaip nei Latvijoje, Estijoje rugsėjo 25-oji, antradienis, nepaskelbta laisvadieniu. Pašnekovė tikisi, kad darbo diena vizito metu visgi pasibaigs anksčiau, kad žmonės iš kitų miestų spėtų atvykti į 16:30 vyksiančias Mišias. „Estų susidomėjimas Šventuoju Tėvų didžiulis“, – sako ji.
Tuo metu Ingrida apie latvių susidomėjimą popiežiaus vizitu norėtų kalbėti jam pasibaigus, suskaičiavus dalyvius Rygoje ir Agluonoje, televizijos žiūrovus. Kol kas į Mišias Agluonoje užsiregistravo apie 32 tūkst., pusė – iš Rezeknės-Agluonos vyskupijos. Organizatoriai skaičiuoja, kad iš viso dalyvaus iki 50 tūkst. žmonių, nes net pasibaigus registracijai maldininkų grupės vis dar rodo susidomėjimą, tikimasi, kad atvyks nemažai iš anksto neužsiregistravusių žmonių. Užsieniečių iki dabar užsiregistravę apie pusantro tūkstančio. Tai grupės iš Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos, Lietuvos, Vokietijos, Islandijos.
25 metai po Jono Pauliaus II vizito
Pasiruošimo laikotarpis Pranciškaus vizitui, anot I. Lisenkovos, yra vaisingas, nes paskatino bendradarbiavimą tarp Baltijos šalyse gyvenančių katalikų. Pagrindinis organizatorių lūkestis ateičiai – kad popiežiaus apsilankymas sustiprintų katalikų bendruomenės tikėjimą ir Latvijos tautą apskritai, parodytų, jog verta gyventi krikščioniškomis vertybėmis.
„Kai popiežius Jonas Paulius II lankėsi Latvijoje, šalis buvo tarsi iš komos nubudęs ligonis, žengiantis pirmuosius netvirtus žingsnius, trokštantis taikos ir būti drauge su Europa – tiek materialine, tiek idealų prasme. Po dvidešimt penkerių metų valstybė ir visuomenė yra tvirtesnės, tačiau tie didieji idealai nepasiekti, jie traukiasi visur Europoje. Esame materializmo, hedonizmo, kūno kulto, egoistinio individualizmo ir pagonybės atgijimo liudijimai. Nors geras visuomenės pragyvenimo lygis, prasta jos psichinė sveikata. Todėl mums reikia popiežiaus, galinčio priminti, iš kur ateina tikroji laimė ir laisvė“, – kalba Ingrida.
„Atsimenu, kad Jonas Paulius II lankydamasis Estijoje prieš 25 metus ragino augti širdyse. Dabar galime iškelti sau klausimą: ar tikrai dvasiškai paaugome? Estija apibūdinama kaip graži, ekonomiškai stipri, sėkminga šalis, tačiau kokios yra estų širdys?“, – klausia Marge-Marie, aiškindama, kodėl popiežiaus vizito logotipe atsidūrė žinomos giesmės „Mu süda ärka üles“ (liet. Nubusk, širdie) pirmieji žodžiai.
Estijos katalikai, anot pašnekovės, laukia Pranciškaus kaip dvasinio tėvo, brangaus svečio, paprasčiausiai nori susitikti, būti su juo. Ji tikisi, jog šis apsilankymas paskatins bendruomenės dvasinį augimą, kad jos nariai būtų daugiau nei sekmadieniniai katalikai.
