2019 metų vasario 11-ąją bus minima XXVII Pasaulinė ligonio diena. Jai skirtoje žinioje popiežius Pranciškus primena, kad krikščioniškas žvilgsnis į ligonį nesiremia galima nauda, tačiau suvokimu, kad jis yra brolis arba sesuo, kuriems padedama dovanai. Taip, kaip pasielgė Gerasis Samarietis. „Dovanai gavote, dovanai ir duokite! (Mt 10,8)“ – cituoja Jėzaus žodžius Pranciškus. Šie žodžiai buvo pasakyti mokiniams, prieš siunčiant juos skleisti Evangelijos. Bažnyčia, visų savo vaikų ir ypač sergančiųjų Motina, primena, jog nesavanaudė meilė, be atlygio ir veltui daromi gestai yra labiausiai įtikinantis evangelizavimo kelias. Pasaulinė ligonių diena yra ypatingai paminima Kalkutoje, dalyvaujant popiežiaus specialiajam pasiuntiniui: šiame mieste daug metų dirbusi šv. Motina Teresė yra iškilus meilės ligoniams pavyzdys.
Pats gyvenimas yra Dievo dovana. Egzistencijos negalima sulyginti su paprastu kažko turėjimu, su „privačia nuosavybe“, nors kai kurios tendencijos medicinoje ir biotechnologijoje gali gundyti manipuliuoti gyvybe tarsi paprastu daiktu, pažymėjo popiežius.
Jis pabrėžė, kad veltumas ar dovana nėra paprasčiausias kažko perleidimas iš vienų rankų į kitas, bet daug daugiau. Tikra dovana aprėpia ne vien daiktą ar paslaugą, tačiau troškimą dovanoti save patį bei užmegzti ryšį. Dovana reiškia abipusį pripažinimą, kuris yra būtinas kiekvienam socialiniam ryšiui. Dovanoje atsispindi Dievo meilė, pasiekusi viršūnę Sūnaus Jėzaus įsikūnijime ir Šventosios Dvasios išliejime.
„Išmetimo ir abejingumo kultūros akivaizdoje noriu pabrėžti, kad dovana yra paradigma, sugebanti mesti iššūkį individualizmui ir šiandieninei socialinei fragmentacijai, kad gimtų nauji ryšiai ir naujos bendradarbiavimo tarp tautų ir kultūrų formos“, rašo popiežius Pranciškus. Dovana, vėliau priduria jis, atsveria pasipelnymo bet kokia kaina ir išnaudojimo logiką.
Kiekvienam žmogui reikia pagalbos. Kai gimstame, mums reikia tėvų rūpesčio. Nei vienas iš mūsų jokiame gyvenimo etape niekada neišsivaduos iš poreikio, tad ir kitų pagalbos. Niekas neišsilaisvins iš bejėgiškumo prieš kažką ar prieš ką nors. Tai yra mūsų, kaip „kūrinių“ požymis. Sąžiningas šios tiesos pripažinimas kviečia likti nuolankiais ir drąsiai praktikuoti solidarumą, kaip nepamainomą egzistencijos dorybę.
„Tik tada, kai asmuo save suvokia ne kaip atskirą pasaulį, bet iš prigimties susijusį su kitais, (...), tampa įmanoma solidari ir į bendrąjį gėrį orientuota tvarka. Neturime bijoti pripažinti save stokojančiais ir nepajėgiais sau suteikti visko, ko mums trūksta, nes vieni ir vien savo jėgomis negalime įveikti kiekvienos ribos“, rašo Šventasis Tėvas, pridurdamas, kad Viešpats pasilenkia virš mūsų tam, kad padėtų ir veltui dovanoja tai, ko vieni negalime gauti. Popiežius dar kartą priminė džiugų ir nuostabų šv. Motinos Teresės gyvenimo pavyzdį: ne vien darbus, bet pirmiausia jos dosnią, gailestingą ligoniams ir vargšams dovanotą meilę.
Šventoji Motina Teresė, anot Pranciškaus, mums padeda suprasti, kad vienintelis veiksmo kriterijus turi būti dovanojama meilė neskirstant pagal kalbą, kultūrą, kilmę ir religiją. Jos pavyzdys padeda mums atverti džiaugsmo ir vilties horizontą žmonijai, kuriai reikia supratimo ir švelnumo, ypač kenčiantiems.
Popiežius Pranciškus padėkojo visiems savanoriams, kurie darbuojasi sveikatos srityje ir gyvena Gerojo Samariečio dvasingumu. „Dėkoju ir drąsinu visas savanorių asociacijas, kurios rūpinasi pacientų pergabenimu ir kita pagalba, kurios rūpinasi kraujo, audinių ir organų dovanojimu“, – rašo popiežius. Savanoris, pasak jo, yra nesavanaudis draugas, kuriam galima patikėti mintis ir jausmus. Tačiau tai nėra vienpusis ryšys: savanoris ligoniui padeda tapti iš pasyvaus aktyviu, atgauti viltį, dalintis, trokšti išgyti. „Savanorystė perteikia vertybes, elgesį ir gyvenimo stilių, kurių centre yra dovanojimo fermentas. Tokiu būdu gydymas yra sužmoginamas“, – rašo popiežius, visus patikėdamas Marijos, Salus Infirmorum (Ligonių Sveikatos) užtarimui. (RK / Vatican News)
