„Pranciškus Vilniuje pagerbs KGB aukas“ – šia antrašte pavadintas gana ilgas interviu su Lietuvos Vyskupų konferencijos pirmininku, Vilniaus arkivyskupu gintaru Grušu, kurį antradienį paskelbė Lenkijos katalikų žinių agentūra KAI. Nors pokalbio temų spektras gana platus, o tiksli popiežiaus vizito Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje programa dar nežinoma, lenkų katalikų žinių agentūros skelbiamame pokalbyje su arkivyskupu į pirmą vietą iškelta žinia, jog vienas popiežiaus vizito Vilniuje įvykių bus apsilankymas buvusiame KGB pastate įrengtame muziejuje ir malda už totalitarinių režimų nužudytus žmones.
Rugsėjo 25 d. popiežius Pranciškus lankysis Estijos sostinėje Taline. Tai bus paskutinis Lietuvoje rugsėjo 22 d. prasidėsiančios kelionės į Baltijos šalis etapas. Italijos katalikų žinių agentūrą SIR skelbia pokalbį su mažos, apie septynis tūkstančius narių turinčios, katalikų bendruomenės ganytoju, Estijos apaštališkuoju administratoriumi vyskupu Philippe’u Jourdanu.
Pirmadienį paviešintose laiško išraukose popiežius emeritas Benediktas XVI teigia matantis aiškią „vidinę vienybę“ tarp savo pontifikato ir savo įpėdinio Pranciškaus Petro tarnystės. Bandymus piešti kitokį vaizdą jis pavadino „kvailais prietarais“, rašo „Crux“.
Kovo 13 dieną sukakus penkeriems popiežiaus Pranciškaus pontifikato metams, ne vienas apžvalgininkas atsiminė Šventojo Tėvo interviu vienam Meksikos televizijos kanalui 2015 metų kovo mėnesį, praėjus dvejiems metams nuo jo išrinkimo, 2013 metų kovo 13-ąją.
Antradienį sukanka penkeri metai nuo popiežiaus Pranciškaus išrinkimo. 2013 m. kovo 13-ąją, 19.06 val. Romos laiku, virš Siksto koplyčios pasirodė balti dūmai - konklavoje dalyvavę kardinolai išrinko 265-ąjį Petro Įpėdinį. Šv. Petro bazilikos balkone pasirodęs kardinolas protodiakonas Jean-Louis Tauran aikštėje buvusiems 100 tūkst. žmonių ir visam pasauliui paskelbė naujo popiežius vardą: Pranciškus.
Dievas myli pasaulį. Ši žinia pripildo mus džiaugsmo, kurio negali iš mūsų atimti jokie gyvenimo sunkumai, sakė popiežius Pranciškus sekmadienio vidudienį kreipdamasis į 30 tūkst. žmonių, susirinkusį į Šv. Petro aikštę „Viešpaties Angelo“ maldos proga.
Sekmadienio pavakare popiežius Pranciškus buvo nuvykęs į Romos Užtibrį ir susitiko su šiame rajone prieš penkis dešimtmečius susikūrusia Šv. Egidijaus bendruomene. Šiandien Romos Užtibris yra labai gyvas, turistų pamėgtas rajonas. Tačiau kai prieš penkis dešimtmečius kūrėsi Šv. Egidijaus bendruomenė, Užtibris dar buvo laikomas Romos periferija. Šiandien kai šį rajoną taip gausiai lanko pramogų ieškantys turistai, Šv. Egidijaus bendruomenei priklausanti Užtibrio Marijos bazilika yra tarsi ramybės sala.
„Jei valstybėje atsiranda pernelyg daug žmonių, netikinčių, kad jie yra laisvi ir lemia šios valstybės ateitį, vieną dieną jie iš tikrųjų taps nelaisvi, nes valstybę praras. Jie praras ją dėl savo netikėjimo“, – per šv. Mišias, aukotas Kovo 11-ąją, savo homilijoje teigė Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. Dalinamės ganytojo homilija.
Gražiai ir prasmingai šiais metais švenčiame Kovo 11-osios šventę: tai ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena, ir kartu gavėnios meto sekmadienis, kuris vadinamas džiaugsmo sekmadieniu. Pagrindinė šio džiaugsmingo sekmadienio Evangelijos žinia ta, kad mūsų išganymas yra laisva Dievo dovana, suteikta kiekvienam, kas nuoširdžiai tiki ir gyvena Jėzaus Kristaus mokymu.
Kovo 9 dienos, penktadienio, audiencijoje popiežius Pranciškus priėmė tradiciškai Romoje rengiamo nuodėmklausių kurso dalyvius, kuriuos jam pristatė kardinolas Mauro Piacenza, Didysis Penitenciarijus. Šiemetinis kursas, artėjant Vyskupų Sinodui apie jaunimą, didele dalimi buvo skirtas sakramentinės Išpažinties ir pašaukimo išgryninimo sąsajai.
Ketvirtadienio, kovo 8 dienos audiencijoje popiežius Pranciškus priėmė Katalikiškos tarptautinės komisijos migracijai kasmetinio suvažiavimo, šiais metais įvykusio Romoje, dalyvius. Ši Komisija buvo įsteigta 1951 metais, su popiežiaus Pijaus XII parama, Ženevoje, kad nustatytų būdus padėti masyviam migracijos srautui po II Pasaulinio karo, taip pat tirtų, informuotų ir koordinuotų iniciatyvas migrantams, tarpininkautų.
Popiežius Pranciškus ketvirtadienį audiencijoje susitiko su Vokietijos kunigų seminarijų rektoriais, jiems pasakė kalbą apie pašaukimus. Šventasis Tėvas ragino kunigus eiti naujojo evangelizavimo keliais ir liudyti gailestingąjį Dievą Europos žemyne.
Popiežius Paulius VI, kuris 7-ajame dešimtmetyje prižiūrėjo dideles II Vatikano susirinkimo reformas, netrukus bus paskelbtas šventuoju, trečiadienį paskelbė Vatikanas.
Kaip ir Advento, Gavėnios liturgija pasižymi keliais ženklais, kurie savo paprastumu padeda geriau suprasti šio laikotarpio prasmę.
Neleiskime, kad mūsų širdis užvaldytų nuoskaudos, išpažinkime savo kaltes, atleiskime artimui, tuomet ir Dievas mums atleis, kalbėjo popiežius Pranciškus antradienio rytą aukotų Mišių homilijoje komentuodamas šios dienos skaitinius, kalbančius apie nuodėmes atleidžiantį Dievą ir mūsų laikyseną, apie tai ką mes turime daryti, kad sulauktume atleidimo.
Sekmadienio liturgijoje girdėjome evangelisto Jono pasakojimą apie prekiautojų išvarymą iš Jeruzalės šventyklos. Šią sceną popiežius Pranciškus komentavo trumpoje katechezėje prieš sekmadienio vidudienio „Viešpaties Angelo“ maldą.
Tikėjimas ir religija tai ne spektaklis, sakė popiežius Pranciškus pirmadienio rytą Šv. Mortos koplyčioje aukotų Mišių homilijoje komentuodamas pirmajame skaitinyje iš Antrosios karalių knygos girdėtą pasakojimą apie siro Naamano pagydymą, apie kurį užsimena ir Jėzus šios dienos Evangelijoje. Ypač dabartiniu Gavėnios metu Bažnyčia mus kviečia atsiversti, atsiversti mintimis, jausmais, darbais, gyvenimo stiliumi.
Pirmadienį, kovo 5 dieną, kardinolui Walteriui Kasperiui sukako 85 metai. Vokiečių teologas, buvęs Rotenburgo-Štutgarto vyskupas pastaruosius du dešimtmečius ėjo aukštas pareigas Vatikane, buvo popiežių Jono Pauliaus II ir Benedikto XVI Krikščionių vienybės tarybos pirmininkas. Antradienį kardinolas Kasperis, Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas emeritas su vyskupu Vincenzo Paglia, Popiežiškosios gyvybės akademijos pirmininku, pristatys savo naujausią veikalą apie popiežiaus Pranciškaus Apaštališkąjį paraginimą „Amoris laetitia“. 
Palaimintojo Teofiliaus Matulionio fondo kūrėjai visuomenei nori visapusiškai ir patraukliai pristatyti vyskupo asmenybę – svarstoma steigti jo muziejų, leisti knygas su jo paties laiškais, fotografijomis, kurti dokumentinį filmą. Veiklų, įprasminančių Teofiliaus Matulionio įamžinimą, žadama ir daugiau: paskaitų, parodų, koncertų, aukcionų, radijo ir televizijos laidų, spektaklių, kino filmų.
2017-ieji buvo vieni dramatiškiausių metų Indijos krikščionims nuo 2007-2008 m. laikotarpio, liūdnai pagarsėjusio masiniais smurtavimo atvejais kaip kad Kandhamale. Taip agentūrai „Asianews“ sakė kun. Vijayesh Lal, Indijos krikščionių evangelikų religinės laisvės komisijos sekretorius.
Krikščionio dvasinis gyvenimas – tai gyvenimas pagal Šventąją Dvasią. Tai elgesys pagal Ją.
Trečiasis Gavėnios sekmadienis mums primena Jėzaus laikų prekiautojų išvaikymą iš šventyklos, Jo pyktį dėl Jeruzalės šventyklos orumo išniekinimo. Ką gi Jėzus atranda šventykloje? Tai prekiautojai jaučiais, avimis, balandžiais ir ciniški pinigų keitėjai. Visa tai išvydęs ir su virvučių rimbu išvaikęs visus prekeivius Jėzus ištaria: „...iš mano Tėvo namų nedarykite prekybos namų!“ (Jn 2, 16).
Kovo 1-ąją dieną Vatikane buvo pristatytas dokumentas apie kai kuriuos krikščioniškojo išganymo aspektus, parengtas Tikėjimo mokymo kongregacijos.
Įsibėgėjant Gavėniai, laikraštis „Avvenire“ primena kai kuriuos esminius pasirengimo Velykų šventei ženklus.
Vasario 28 dieną Romoje prasidėjo dviejų dienų trukmės tarptautinis kongresas apie „Paliatyvinę slaugą: visur ir kiekvienam“. Intensyvioje programoje pranešimus skaito tyrinėtojai, mokslininkai ir medikai iš Ispanijos, Italijos, JAV, Airijos, Vokietijos, Indijos, Rumunijos, Argentinos, Pietų Korėjos, Škotijos, Kataro, Ugandos, Izraelio, Egipto ir Belgijos.
Romoje šiomis dienomis temperatūra žemiau nulio, dar neištirpęs pirmadienį nukirtęs sniegas, tad ir trečiadienio bendroji audiencija vyko ne Šv. Petro aikštėje, bet Pauliaus VI audiencijų salėje Vatikane. Į ją netilpę maldininkai popiežiaus audiencijoje dalyvavo būdami Šv. Petro bazilikoje ir jos eigą sekė ekranuose. Pabaigoje popiežius užsuko į baziliką ir pasveikino joje buvusius piligrimus.
Sveikindamas bendrojoje audiencijoje dalyvavusiais grupes, ypatingą dėmesį popiežius skyrė arabiškai kalbantiems piligrimams iš Sirijos ir Šventosios Žemės. „Nuoširdžiai sveikinu arabiškai kalbančius asmenis, ypač atvykusiuosius iš Sirijos, iš Šventosios Žemės, Artimųjų Rytų. Kenčiantis kraštas... 
Biblijos sava kalba vertimas visada yra svarbus ir reikšmingas įvykis kiekvienai katalikų bendruomenei. Kita vertus, tai didžiulis, daug kompetencijos, laiko ir išteklių reikalaujantis darbas. Be to, kartą parengtas vertimas vėl turi būti tikslinamas ar atnaujinamas pagal natūralią kalbos raidą, papildomas gerai parengtais komentarais.
Ar šiuo metu Katalikų Bažnyčioje vykstančios diskusijos apie neva vykstančią Bažnyčios mokymo kaitą, sielovados ir teologijos santykį, šiuolaikinės visuomenės socialinius ir moralinius iššūkius yra tik teologų, sielovados darbuotojų ir dvasios vadovų reikalas? Ar vis dėlto šie teologiniai ir sielovadiniai pokalbiai galėtų tapti ir kiekvieno tikinčiojo apmąstymu šaltiniu? Gerge‘as Weigelis, amerikietis, dažnai besisvečiuojąs Europoje, vyresnysis bendradarbis Vašingtono Etikos ir viešosios politikos centre, taip pat šventojo Jono Pauliaus II biografas, parašęs ne vieną knygą, tarp kurių ir lietuviškai išleistą „Evangelinė katalikybę“, siūlo šias teologines diskusijas apmąstyti gavėnios metu ir leistis jų vedamiems į savos sąžinės ištyrimą, taip suteikiant šioms diskusijoms asmeniškesnį pobūdį.
