Pirmadienį, kovo 5 dieną, kardinolui Walteriui Kasperiui sukako 85 metai. Vokiečių teologas, buvęs Rotenburgo-Štutgarto vyskupas pastaruosius du dešimtmečius ėjo aukštas pareigas Vatikane, buvo popiežių Jono Pauliaus II ir Benedikto XVI Krikščionių vienybės tarybos pirmininkas. Antradienį kardinolas Kasperis, Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas emeritas su vyskupu Vincenzo Paglia, Popiežiškosios gyvybės akademijos pirmininku, pristatys savo naujausią veikalą apie popiežiaus Pranciškaus Apaštališkąjį paraginimą „Amoris laetitia“.
Šventojo Sosto naujienų portalas „Vatican News“ jubiliato paprašė pasidalyti mintimis apie šio popiežiaus dokumento sukeltas diskusijas ir jo svarbą šeimoms.
Naujame veikale kardinolas sako, jog Apaštališkasis paraginimas „Amoris laetitia“ neskelbia naujos doktrinos, o išradingai atnaujina tradiciją. Ką tai reiškia?
Kasper: Tradicija nėra užakęs ežeras, o yra kaip šaltinis ar tekanti upė; ji yra gyvas dalykas. Bažnyčia yra gyva, visuomet reikia pritaikyti katalikišką tradiciją dabarties situacijoje. Šitaip reikia suprasti sudabartinimą (aggiornamento) apie kurį kalbėjo popiežius Jonas XXIII.
Naujoje knygoje „Amoris laetitia žinia – broliška diskusija“ kardinolas Kasperis tvirtina, jog nereikia bijoti diskusijos, tačiau priduria, jog neturi būti vietos kaltinimams erezija. Ką kardinolas labiausiai įsidėmėjo aistringose diskusijose, kilusiose po dokumento „Amoris laetitia“ paskelbimo?
Kasper: Visų pirma turiu pasakyti, kad Bažnyčioje reikia diskusijų, jų nereikia bijoti! Erezija – tai atkaklus, suformuluotą dogmą neigiantis nusistatymas. Popiežius Pranciškus nekvestionuoja santuokos neišardomumo doktrinos! Prieš kalbant apie ereziją visuomet reikia paklausti, kaip kitas supranta jo tvirtinimus. Ir visų pirma reikia vadovautis prielaida, kad kitas yra katalikas, o nesakyti priešingai.
Klausimų ypač sukėlė dokumento 351 išnaša dėl Sakramentų teikimo išsituokusioms poroms. Kardinolas Kasper naujame veikale tvirtina, kad šią išnašą reikėtų skaityti Tridento susirinkimo dekreto apie Eucharistiją šviesoje. Kodėl?
Kasper: Tridento susirinkimas sako, kai tais atvejais, kai nėra sunkiosios nuodėmės, o tik lengvojo pobūdžio nuodėmė, ją pašalina Eucharistija. Nuodėmės terminas yra sudėtingas. Jis apima ne tiktai objektyvų priesaką, bet ir asmens intenciją, jo sąžinę, o tai reikia išaiškinti vidiniame forume, t.y. Atgailos sakramente ir nustatyti ar nuodėmė – sunkioji, lengvoji, ar iš vis jos nėra. Tai atitinka popiežiaus Jono Pauliaus II doktriną ir šia prasme, popiežius Pranciškus pilnutinai eina pirmtakų pramintu keliu. Nematau priežasties tvirtinti, kad tai yra erezija.
Paklaustas kaip Apaštališkasis paraginimas „Amoris laetitia“ labiausiai gali padėti šeimoms šiandien ir kaip duoti eigą šio dokumento įgyvendinimui šeimų kasdieniame gyvenime kardinolas Kasper atsakė:
Yra parapijų, taip pat Romoje, kurios rengia santuokai besiruošiančių būsimų sutuoktinių susitikimus. Juose skaitomos popiežius dokumento „Amoris laetitia“ ištraukos. Šio dokumento kalba tokia aiški, tad kiekvienas krikščionis gali ją suprasti. Tai nėra žmonėms nesuprantama aukštoji teologija. Dievo tauta labai džiaugiasi šiuo dokumentu, nes įmanoma į jį laisvai įsiklausti, o be to krikščioniškos žinios esmę jis dėsto suprantama kalba. Dievo tauta ją supranta. Popiežiaus bendravimas su Dievo tauta puikus.
Pirmajame sekmadienio vidudienio maldos susitikime Romoje po išrinkimo popiežius Pranciškus pacitavo iš kardinolo Walterio Kasperio veikalo „Gailestingumas“. Kodėl kardinolas įsitikinęs, kad gailestingumo tema tokia svarbi šiam pontifikatui, taip pat šeimų pasauliui?
Kasper: Šiandien pasaulyje patiriame neregėtą smurtą. Daug sužeistų žmonių. Taip pat santuokose daug žaizdų. Žmonėms dabartiniais sunkiais laikais labai reikia Bažnyčios gailestingumo, atjautos ir supratimo. Manau, kad gailestingumas yra atsakymas į laikmečio ženklus. (Vatikano radijas)
