Dievas myli pasaulį. Ši žinia pripildo mus džiaugsmo, kurio negali iš mūsų atimti jokie gyvenimo sunkumai, sakė popiežius Pranciškus sekmadienio vidudienį kreipdamasis į 30 tūkst. žmonių, susirinkusį į Šv. Petro aikštę „Viešpaties Angelo“ maldos proga.
Ketvirtojo Gavėnios sekmadienio Mišių įžangos priegiesmyje liturgija mus kviečia džiaugtis: „Džiaukis, Jeruzale“. Dėl to šis sekmadienis ir vadinamas džiaugsmo sekmadieniu („laetare“). Kodėl mes turime džiugtis? Kas gi yra džiaugsmo priežastis? Mūsų džiaugsmo priežastis yra Dievo meilė. „Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą“ – šiuos žodžius girdėjome Mišių Evangelijoje. Šie žodžiai, sakė popiežius, Jėzaus ištarti pokalbio su Nikodemu metu, yra visos krikščioniškosios žinios sintezė. Net ir beviltiškose situacijose Dievas žmogaus nepalieka, jį išgelbsti ir apdovanoja džiaugsmu. Dievas nenusišalina, bet dalyvauja žmogaus istorijoje, jo gyvenimo įvykių sūkuryje, palaiko žmogų savo malone ir dovanoja jam išganymą.
Esame kviečiami išgirsti šią žinią, atmesti pagundą pasitikėti vien savo jėgomis, manyti, kad viena savo pastangomis galime būti visiškai laisvi. Jei per daug pasitikime savimi, tuomet susidūrę su mūsų jėgoms per dideliais sunkumais jaučiamės prislėgti, nepasitikime rytojumi, bijome ligų ir mirties. Tai paaiškina, - sakė Pranciškus, - kodėl tiek daug žmonių, ieškodami išeities, dažnai patenka į pavojingus klystkelius, tokius kaip narkotikai, prietarai ar net magijos ritualai. Turime pripažinti savo ribotumą, savo trapumą, turime jį suprasti, bet neprarasti vilties. Turime pasitikėti Viešpačiu, jis mums padeda pagyti. Jis paima mus už rankos, niekada nepalieka vienų.
Prašykime Mergelę Mariją, Gailestingumo Motiną, kad jis mums padėtų širdyje neabejoti, kad esame Dievo mylimi, kad jis yra šalia mūsų ypač vienatvės akimirkomis, tuomet kai esame gundomi pasiduoti gyvenimo sunkumams. Teįkvepia ji mums savo Sūnaus Jėzaus jausmus, kad Gavėnios kelionė mums taptų atleidimo, atvirumo ir meilės patirtimi. (Vatikano radijas)
