Kovo 9 dienos, penktadienio, audiencijoje popiežius Pranciškus priėmė tradiciškai Romoje rengiamo nuodėmklausių kurso dalyvius, kuriuos jam pristatė kardinolas Mauro Piacenza, Didysis Penitenciarijus. Šiemetinis kursas, artėjant Vyskupų Sinodui apie jaunimą, didele dalimi buvo skirtas sakramentinės Išpažinties ir pašaukimo išgryninimo sąsajai.
Jūs, nuodėmklausiai, ypač būsimi nuodėmklausiai, turite privalumą būti jaunais ir išgyventi Susitaikymo sakramentą kaip „jaunuoliai tarp jaunuolių“. Ir, neretai, amžiaus panašumas padeda ir sakramentiniam dialogui dėl natūralaus savitarpio supratimo, - sakė popiežius Pranciškus audiencijoms dalyviams. Kita vertus, tokia būklė turi ribų ir rizikos, nes tai tarnystės pradžia, ir dar reiks sukaupti visą tą patirties „bagažą“, kurį įgyja patyręs nuodėmklausys, dešimtis metų klausęs atgailautojų.
Kaip išgyventi savo jauno amžiaus būklę, kam būti atidžiam, ypač klausantis jaunuolių, taip pat ieškančių savo pašaukimo?
Pirmiausia, anot Šventojo Tėvo, niekad iš akių nereikia išleisti, šv. Tomo Akviniečio žodžiais, kunigiškos tarnystės instrumentinio pobūdžio. Kunigas nuodėmklausys nėra Gailestingumo šaltinis: jis yra nepakeičiamas, tačiau vis dėlto tik instrumentas. Toks sąmoningumas turi padėti išlikti budriam priešais riziką tapti „sąžinės šeimininkais“, ypač jaunuolių atžvilgiu, kurių asmenybė dar tik bręsta ir lengvai įtakojama.
Atsiminti ir būti tik Susitaikymo instrumentais yra pirmoji sąlyga, kad būtų įmanomas nuolankus Šventosios Dvasios klausymasis, užtikrinantis pašaukimo atpažinimą. Būti įrankiais ar „nenaudingais tarnais“ nėra kunigo tarnystės sumažinimas, tačiau jos išpildymas, nes kuo labiau kunigas „sumažėja“, tuo labiau jame „didėja“ Kristus, aukščiausias ir amžinasis Kunigas.
Antra, prieš pasiūlant atsakymus reikia mokėti išklausyti klausimus. Atsakinėti neklausant jaunuolių klausimų ar, kur būtina, jų nežadinant, būtų klaidingas nusistatymas. Nuodėmklausys yra klausymosi žmogus: žmogiško atgailautojo klausymosi ir dieviško Šventosios Dvasios klausymosi.
Iš tiesų girdėdami brolį sakramentiniame pokalbyje, mes klausomės paties Jėzaus, neturtingo ir nuolankaus. Klausydamiesi Šventosios Dvasios, tampame dėmesingi ir paklusnūs, sugebantys suteikti didžiausią patarnavimą jauniems atgailautojams: suartinti su pačiu Jėzumi.
Kai, pasak Pranciškaus, laikomasi abiejų sąlygų, sakramentinis pokalbis gali tapti išmintingo ir maldingo pašaukimo suvokimo kelio dalimi. Kiekvienas jaunuolis turi galėti girdėti Dievo balsą savo sąžinėje ir jo Žodyje. Svarbu, kad šiame kelyje galėtų sulaukti paramos iš nuodėmklausio, kuris kartais – pačiam jaunuoliui paprašius, niekada nesisiūlant pačiam – gali tapti jo dvasios tėvu. Pašaukimo atpažinimas pirmiausia yra skaitymas ženklų, kuriuos Dievas jau išdėliojo jaunuolio gyvenime, jo savybėse ir asmeniniuose polinkiuose, susitikimuose ir maldoje: ilgoje maldoje, kurioje gera pakartoti paprastus Samuelio žodžius – „kalbėk Viešpatie, nes tavo tarnas klauso“ (1 Sam 3,9).
Tada sakramentinės Išpažinties pokalbis tampa puikia proga susitikimui, kuriame abu, atgailautojas ir nuodėmklausys, klausosi Dievo valios, atskleisdami jo sumanymą, nepriklausomai nuo formos. Pašaukimas nesutampa ir negali sutapti su forma. Tai būti tik formalizmas. Pašaukimas yra santykis su Jėzumi: gyvybingas ir neatskiriamas.
Nuodėmklausiui tinka apibūdinimai „gydytojas ir teisėjas“, „ganytojas ir tėvas“, „mokytojas ir ugdytojas“, tačiau, anot Pranciškaus, jaunuoliams jis tegu būna pirmiausia liudytojas. Liudytojas įvairiomis prasmėmis: kaip Viešpats, kentęs brolių nuodėmes. Liudytojas gailestingumo, kuris yra Evangelijos širdyje.
Brangūs jauni kunigai, - kalbėjo Pranciškus, - būsimi kunigai, brangūs nuodėmklausiai, liudykite gailestingumą. Būkite nuolankiais jaunuolių ir Dievo valios jiems klausytojais, visada pagarbūs sąžinei ir laisvei to, kuris prisiartina prie klausyklos, nes pats Dievas myli jo laisvę. Patikėkite atgailautojus tai, kuri yra jų Prieglobstis ir Gailestingumo Motina. (Vatikano radijas)
