Ketvirtadienio, kovo 8 dienos audiencijoje popiežius Pranciškus priėmė Katalikiškos tarptautinės komisijos migracijai kasmetinio suvažiavimo, šiais metais įvykusio Romoje, dalyvius. Ši Komisija buvo įsteigta 1951 metais, su popiežiaus Pijaus XII parama, Ženevoje, kad nustatytų būdus padėti masyviam migracijos srautui po II Pasaulinio karo, taip pat tirtų, informuotų ir koordinuotų iniciatyvas migrantams, tarpininkautų.
Steigiamojoje sesijoje mons. Giovanni Battista Montini, būsimas popiežius Paulius VI, tuo metu ėjęs pareigas Romos Kurijoje, pasakė, kad tarptautinės komisijos migracijai byla yra Kristaus byla. Tą patį minint 50 metų Komisijos jubiliejų pasakė šv. Jonas Paulius II.
Tokį pat išsireiškimą ketvirtadienio audiencijoje pavartojo ir popiežius Pranciškus. „Noriu pakartoti, - sakė jis, - jūsų organizacijos byla yra Kristaus byla. Ši tikrovė nepasikeitė per laiką, priešingai, sustiprėjo, milijonams brolių ir seserų migrantams įvairiuose pasaulio regionuose atsidūrus nežmogiškose sąlygose. (...) Neturtingųjų, prispaustųjų ir persekiojamųjų išlaisvinimas, vakar ir šiandien, yra dalis misijos, kurią Dievas patikėjo Bažnyčiai. Jūsų organizacijos darbas yra paliečiama tokio misionieriško įsipareigojimo išraiška“. Popiežius padrąsino Komisijos narius ir toliau vykdyti įvairias iniciatyvas, kuriomis „priimama, saugoma, remiama ir įtraukiama“, pasak jo 2017 metų Žinios migranto ir pabėgėlio dienai.
Šventasis Tėvas linkėjo gero Komisijos bendradarbiavimo su vyskupijomis, dalinėmis Bažnyčiomis, su vyskupų konferencijomis. Daug vyskupijų susiduria su epochiniu migracijos iššūkiu ir joms reikia pagalbos, kad galėtų į jį gerai atsiliepti. Kita svarbi darbų sritis yra tarpininkavimas ir dialogas tarp vyriausybių bei migrantų, pagalba tarptautiniams susitarimams migrantų klausimais, ypač remiant globalią atsakomybę ir migracijos srautų saugumą.
Darbas nėra užbaigtas, - kalbėjo Pranciškus. – Kartu turime drąsinti valstybes derinti labiau atitinkančius ir veiksmingus atsakus į migracijos reiškinio keliamus uždavinius. Galime tai daryti remdamiesi pagrindiniais Bažnyčios socialinės doktrinos principais.
Krikščionys, pasak jo, rūpindamiesi savo broliais ir seserimis migrantais neturi apsiriboti žmogišku solidarumu. Jų laikysena taip pat turi liudyti Dievo gailestingumą. (Vatikano radijas)
