Laikas – reliatyvus dalykas ir tai puikiai įrodo popiežiaus Pranciškaus veikla per pastaruosius dvylika mėnesių. Gruodžio viduryje atšventęs kunigystės 50-metį, 83-ejų metų popiežius stebina visus savo aktyvumu bei atkaklumu. Tiesa, Naujojo pasaulio popiežiaus rėmėjai nerimauja, ar šis sugebės įgyvendinti visas reformas bei užmojus, kurių ėmėsi. Tuo tarpu kritikai neslepia, kad jau laukia šio pontifikato pabaigos... Kuo svarbūs Pranciškui buvo 2019-ieji ir kas jo laukia šiais metais?

Be istorinių, Didžiosios schizmos priežasčių, egzistuoja ir papildomos, vėliau atsiradusios, kurios lėmė tai, kad ortodoksai ir katalikai liko atskiromis Bažnyčiomis. Viena šių priežasčių – naujosios Romos Katalikų Bažnyčios naujosios dogmos, paskelbtos po schizmos (1054 m.). Štai garsiausios iš tokių, dėl kurių ginčijasi katalikai ir ortodoksai:

Lietuvos vyskupų konferencijos informacija dėl Kristaus Apsireiškimo (Trijų karalių) iškilmės šventimo tvarkos.

Evangelija pasakoja ne apie Šventosios Šeimos idilę, bet apie jos patirtus vargus. Ji neturėjo galimybės pasirinkti dieviškojo Kūdikio gimimuitinkamosvietos,ir Jis gimėten, kur nakčiai avys būdavo suvaromos. Netrukus Šventoji Šeima neteks ir mažiausio saugumo, nes angelui perspėjus apie Kūdikiui gresiantį pavojųjibus priversta palikti savo šalį ir svetur ieškoti užuovėjos.Šių aplinkybių Juozapas ir Marija negalėjo pakeisti.

Mūsų gyvenime apstu konformizmo, mes pasiduodame, neatsispiriame jam, taikomės prie esamų gyvenimo stilių, elgesio, vertybių ir pan. Šiuo pagrindu funkcionuoja ugdymas, auklėjimas: jis įmanomas dėl to, kad turime įgimtą tendenciją prisitaikyti prie pavyzdžių, priimti vieną ir atmesti kitą nuostatą, sekti vienais, vengti kitų ar bent jau laikytis atokiau nuo jų. Be natūralaus polinkio sekti, mokytis ir laikyti iš šalies plaukiančias įtaigas savomis, priimti siūlomus pavyzdžius būtų labai sunku įsivaizduoti bendruomenę, bičiulių grupę, Bažnyčią. Tai taikytina ir meilei. Pirmiausia ji yra stiprus troškimas sekti mylimuoju, supanašėti su juo, ir šis troškimas, atrodo, tampa mūsų gyvenimo prasme. Todėl tikinčiojo (juolab kunigo) gyvenimo tikslas yra vis tobulesnis supanašėjimas su Kristumi. Pasiremkime [šv. Jono Pauliaus II] enciklika Redemptor hominis:

Gruodžio 23 d. minime šv. Antaną Galvao (Guaratinguetà, Brazilija, 1739 m.–1822 m.).

Brolis Antanas gimė 1739 m. Guaratinguetà vietovėje, San Paulo valstijoje (Brazilija). Šeima buvo labai krikščioniška. Jo tėvas kapitonas priklausė pasauliečiams pranciškonams. Motina Izabelė, susilaukusi 11 vaikų, mirė būdama 38-erių, buvo itin gailestingos širdies.

Advento sekmadieniais Dievo žodis primygtinai ragino mus budėti ir ruoštis susitikimui su Betliejaus Kūdikiu. Paskutinį Advento sekmadienį Evangelija pasakoja apie įvykius prieš pačias pirmąsias Kalėdas. Šių įvykių centre yra susižadėję, bet dar atskirai gyvenantys Marija ir Juozapas. Izraelyje buvo toks paprotys, kad susižadėję jauni žmonės, nors įstatymiškai jau buvo tikra šeima, kurį laiką gyvendavo skyrium, kol vyras sužadėtinę pasikviesdavo į savo namus. Šis laukimo metas būdavo pats gražiausias kiekvieno jauno žmogaus gyvenime. Panašus jis buvo Marijai ir Juozapui.

Pasaulyje, kuriame kas minutę iš alkio kas nors miršta, žmoniją negailestingai ir, atrodytų, beprasmiškai maitoja žiaurūs karai, kai dėl savo įsitikinimų engiami, kankinami ir žudomi žmonės, pasaulyje, kuriame, nepaisant visos pažangos, neteisybė ir kančia greičiausiai labiau nei kada anksčiau įvairiomis formomis demonstruoja savo bauginamą galią – tokiame pasaulyje ištrūkti laimingo užsimiršimo ir prabangios šventinės pompastikos link atrodo tarsi paniekos pilnas gestas.

Pakistano krikščionys protestuoja prieš krikščionių poros nužudymą 2014 m. – įsiutusi minia sudegino juos gyvus dėl kaltinimų Korano išniekinimu. Pagal Pakistano įstatymus, už šventvagystę yra baudžiama įvairiomis bausmėmis, taip pat ir mirties.

Ketvirtadienį popiežius susitiko su Andoros, Kenijos, Latvijos, Malio, Nigerio ir Seišelių ambasadoriais prie Šventojo Sosto. Misiją Vatikane pradedantys, tačiau pastoviai Romoje nereziduojantys, ambasadoriai įteikė popiežiui savo valstybių vadovų pasirašytus skiriamuosius raštus.

Prasidedantis šventinis savaitgalis jau šiandien daugybę žmonių pakvies prisėsti prie vaišių stalo. Apmąstymams ir laukimui skirtą Advento rimtį seniai užgožė margaspalvė ir triukšminga metų pabaigos mugė, įtraukianti kiekvieną, kuris peržengia prekybos centro slenkstį. Advente svarbu prisiminti kas yra pasninkas, kam skirta Kūčių vakarienė ir ką žmogui reiškia Dievo Sūnaus Gimimas.

Gruodžio 18 dienos bendrosios audiencijos katechezę popiežius Pranciškus skyrė Jėzaus gimimo scenai, kurią vaizduoja prakartėlė ir Evangelija.

(Mt 1, 18–19)

„Ar taip jautėsi tėvas Abraomas, kopdamas į Morijos kalną, kad įvykdytų Viešpaties paliepimą? – mąstei tądien, teisusis Juozapai. – Esu kaip Izaokas, kopiantis paskui tamsaus debesies apgaubtą tėvą, nujaučiantis, kad vyksta kažkas svarbaus, bet nieko nežinantis, nes tėvas tyli.“

Gruodžio 17-ąją buvo paskelbti du dokumentai – popiežiaus audiencijų Valstybės sekretoriui ir Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektui reskriptai – kuriais įvedami du svarbūs kovos su seksualiniais nusikaltimais normų pildymai: panaikinama popiežiškoji paslaptis pedofilijos bylų medžiagai ir pedopornografija įtraukiama į sunkiausių nusikaltimų sąrašą.

Pirmadienio rytą popiežius Pranciškus susitiko su Italijos Katalikų akcijos vaikais. Kaip kasmet prieš Kalėdas, pasveikinti popiežiaus į Vatikaną atvyko kelios dešimtys vaikų. Šiemetinis tradicinis prieškalėdinis susitikimas įvyko popiežiaus gimimo dienos išvakarėse. Antradienį, gruodžio 17-ąją, popiežiui Pranciškus sukanka 83 metai.

Pirmadienį popiežius susitiko su Italijos vyresnio amžiaus dirbančiųjų nacionalinės asociacijos nariais. Ši organizacija šiemet mini savo veiklos septyniasdešimtmetį. Jos nariai – į pensiją išėję žmonės – aktyviai dalyvauja įvairiose savanorystės srityse.

Jonas Krikštytojas skelbė ateinančią Dievo karalystę ir ragino žmones:„Taisykite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite jam takus!“ (Mt 3,3). Kai prie Jordano upės pasirodė Jėzus, Jonas žmonėms kalbėjo: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę“ (Jn 1,29). Dievo įkvėptas Jonas, kaip Mesijo pasiuntinys, pristatė žmonėms ateinantį Gelbėtoją. TačiauJono Krikštytojo laukė sunkus išbandymas:tiesiakalbispranašas atsidūrė karaliaus Erodo kalėjime.

Trečiasis advento sekmadienis vadinamas džiaugsmo sekmadieniu, nes Dievo Žodis šią dieną kalba apie džiaugsmą. Tačiau kartu su džiaugsmu šio sekmadienio Mišių skaitiniai kalba ir apie žmogų kamuojančias abejones. Džiaugsmas ir abejonės – abu šie dalykai nuolatos lydi mūsų gyvenimą, kalbėjo popiežius Pranciškus sekmadienio vidudienį, prieš „Viešpaties Angelo“ maldą.

Gruodžio 15 dieną pranciškoniškame kalendoriuje minima palaimintoji Marija Pranciška.

Palaimintoji Marija Pranciška gimė 1819 metais Achene, Vokietijoje. Nuo pat vaikystės troško pasišvęsti Dievui, tačiau jos noras buvo apribotas ankstyvos mamos mirties, kai jai tebuvo trylika. Marijai teko likti rūpintis namų ūkiu. Tačiau mergina neleido, kad šios aplinkybės sukliudytų jai rūpintis vargšais.

1. Įstabus prakartėlės ženklas, toks brangus krikščionių tautai, visada kelia nuostabą ir susižavėjimą. Vaizduoti Jėzaus gimimo įvykį reiškia paprastai ir džiaugsmingai skelbti Dievo Sūnaus įsikūnijimo slėpinį. Prakartėlė yra tarsi gyva Evangelija, kylanti iš Šventojo Rašto puslapių. Kai kontempliuojame Viešpaties gimimo sceną, esame kviečiami dvasiškai leistis į kelionę patraukti nuolankumo To, kuris tapo žmogumi, kad pasitiktų kiekvieną žmogų. Suvokiame, jog Jis taip stipriai mus mylėdamas vienijasi su mumis, idant mes galėtume vienytis su Juo.

Gruodžio 14 d. iš Paduvos (Italija) į Lietuvą, į Telšių Šv. Antano Paduviečio katedrą, atvežta šv. Antano Paduviečio didžioji relikvija, lotyniškai vadinama „massa corporis“ (kūno dalis). Tai išties ypatinga, vadinamoji I klasės, relikvija.

Pirmąją 2020 metų dieną Bažnyčia kviečia švęsti Pasaulinę taikos dieną. Tradiciškai jai yra skiriama popiežiaus žinia. Šiais metais popiežius Pranciškus ypatingai akcentavo viltį – tai nėra naivi ar lengvabūdiška emocija, bet tvirta nuostata, kuri leidžia nenuleisti rankų siekiant brangaus ir vertingo taikos gėrio net ir tada, kai kliūtys atrodo neįveikiamos. Sausio 1-ąją minėsimos Pasaulinės taikos dienos tema: „Taika kaip vilties kelias: dialogas, susitaikymas ir ekologinis atsivertimas“. Ji pristatyta gruodžio 12-ąją.

Ketvirtadienio rytą popiežius Pranciškus priėmė Šventųjų skelbimo kongregacijos narius, taip pat daugiau kaip pusantro šimto konsultorių ir postulatorių. Susitikimu su popiežiumi buvo pažymėta kongregacijos 50 metų sukaktis. 1969 m. ją įkūrė popiežius Paulius VI, anksčiau veikusią Šventųjų apeigų kongregaciją performuodamas į dvi atskiras kongregacijas: Šventųjų skelbimo bei Kulto ir sakramentų.

„Brangieji, 1969 metų gruodžio 13 dieną popiežius Pranciškus buvo įšventintas kunigu. Dėkokime Dievui už šiuos penkiasdešimt tarnystės metų, kurių 27 buvo vyskupystės metai“, – šitaip laišku į Romos vyskupijos tikinčiuosius kreipėsi kardinolas Angelo De Donatis, einantis Romos vyskupo popiežiaus Pranciškaus vikaro pareigas.

Popiežius ketvirtadienį aukojo iškilmingas Gvadalupės Švč. Mergelės Marijos šventės Mišias.

(Lk 1, 24–25)

„Kodėl Visagalis vis aplenkia tavo kiemą?“ – girdėdavai tokius savo draugių klausimus. Nieko neatsakydavai, nes juk atsakymo joms nereikėjo – jos geriausiai žinojo visus atsakymus, net ir į tuos klausimus, kurių niekas neiškeldavo.

Pirmadienio audiencijoje popiežius Pranciškus priėmė Italijoje 1956 metais įsteigtos karitatyvinės asociacijos vaikams narius. Ją įsteigė airių kunigas Johnas Patrickas Carroll-Abbing, kuris 1930 metais į Romą atvyko studijoms, čia buvo įšventintas kunigu ir liko tarnauti Romos kurijoje bei Šventojo Sosto diplomatinėje tarnyboje.

Popiežius seminaristams iš Bolonijos nurodė tris gyvenimo kunigų seminarijoje aspektus. Kunigų formacijai skirtą erdvę – seminariją ir joje praleistą laiką popiežius pavadino maldos, mokslo ir bendrystės namais. Popiežiškosios Regioninės Flaminio seminarijos klierikus Šventojo Tėvo audiencijoje lydėjo Bolonijos arkivyskupas kardinolas Matteo Zuppi.

Evangelijos pasakojimas (Mt 3,1–12) nukelia mus į Jėzaus laikų Judėją. Joješeimininkavo žydų nekenčiami okupantai, kurie lupo mokesčius ir negailestingai slopino bet kokį laisvės pasireiškimą. Vieną dieną per Judėją nuvilnijo žinia apie dykumoje pasirodžiusį vyrą, skelbiantį apie prisiartinusią dangaus karalystę. Greitai apie šį laisvės šauklį susibūrė būrys klausytojų; kupranugario kailiu vilkėjęs vyras kalbėjo ne apie išsivadavimą iš romėnų, bet apie prisiartinusią Dievo karalystę ir kvietė atgailauti.

„Švenčiame švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmę, įterptą į advento, laukimo laikotarpio, kontekstą: Dievas išpildys tai, ką pažadėjo“, – sekmadienio vidudienio maldos susitikime sakė popiežius.