Pirmąją 2020 metų dieną Bažnyčia kviečia švęsti Pasaulinę taikos dieną. Tradiciškai jai yra skiriama popiežiaus žinia. Šiais metais popiežius Pranciškus ypatingai akcentavo viltį – tai nėra naivi ar lengvabūdiška emocija, bet tvirta nuostata, kuri leidžia nenuleisti rankų siekiant brangaus ir vertingo taikos gėrio net ir tada, kai kliūtys atrodo neįveikiamos. Sausio 1-ąją minėsimos Pasaulinės taikos dienos tema: „Taika kaip vilties kelias: dialogas, susitaikymas ir ekologinis atsivertimas“. Ji pristatyta gruodžio 12-ąją.
„Žmonių bendruomenės atmintyje ir kūne įrėžtos karų ir konfliktų žymės“, – rašo popiežius, kuris dar kartą priminė, jog smurtas pirmiausia smogia skurdžiausiems ir silpniausiems. Išnaudojimas, korupcija, abejingumas, nepakantumas skirtingumui ir kito neigiamų vaizdinių įkalinimas vaizduotėje, kūrinijos nepaisymas, troškimas turėti ir valdyti yra aplinkybės, kurios gimdo ir skatina karą.
Pranciškus taip pat pabrėžė, jog apgaudinėjame save, kai bandome užtikrinti taiką ir tarptautinį stabilumą abipusio sugriovimo ar visiško sunaikinimo baime. Tai netikras saugumas, nes jis maitina nepasitikėjimą, priešiškumą, santykių trapumą. Toks saugumas yra iliuzinis.
Kaip sukurti tikrą taiką ir sulaužyti grasinimų bei baimės logiką, šiandien vyraujančią nepasitikėjimo dinamiką?
Taiką galima aprašyti kaip keleriopą kelią. Tai atminties, solidarumo ir brolybės kelias. Labai svarbu nepamiršti praeities. Popiežius rašo apie savo neseną kelionę į Japoniją, kurioje susipažino su hibakusha – išgyvenusiais atominį bombardavimą ir liudijančiais vis naujoms kartoms patirtą siaubą. Toks liudijimas žadina sąmoningumą, kuris padeda atsispirti dominavimo ir naikinimo valiai. Tokią atmintį reikia saugoti, kad nepadarytume tų pačių klaidų ar nepasiduotume apgaulingoms schemoms, kurios vėl iš naujo siūlomos. Lygiai taip pat verta atsiminti karų ir konfliktų tamsoje patirtą solidarumo gestą. Ne kartą tokie atsiminimai įkvėpė drąsiam ar netgi herojiškam elgesiui.
Atverti taikos kelią gali būti sudėtinga dėl daugelio ir prieštaringų asmenų, bendruomenių ir tautų interesų. Tačiau taika išplaukia iš širdžių gelmės. Taika yra kuriama ne tuščiais žodžiais, bet tikru liudijimu ir dialogu.
„Taikos procesas yra laike trunkantis įsipareigojimas. Tai kantrus tiesos ir teisingumo ieškojimo darbas, kuris gerbia aukų atminimą ir atveria, žingsnis po žingsnio, už kerštą stipresnę bendrą viltį“, – rašo popiežius.
Atsisakyti dominuoti, pažvelgti į kitą kaip į Dievo vaiką ir brolį, nepasmerkti visam laikui už tai, ką jis pasakė ar padarė: taikos kelias taip pat yra atleidimo ir susitaikymo kelias. Popiežius pabrėžė, jog negalima atskirti socialinės taikos nuo politinės ir ekonominės: tikros taikos nebus, jei nesistengsime sukurti teisingesnių ekonominių ir politinio gyvenimo taisyklių.
Jei pripažįstame, jog piktnaudžiavimas, išnaudojimas ir despotiškas elgesys su aplinka didina neteisingumą ir veda link prievartos, tada suvokiame, jog mums reikia ekologinio atsivertimo. Taika taip pat yra ekologinio atsivertimo kelias: mūsų požiūrio ir mūsų elgesio keitimas.
„Susitaikymo kelyje reikia kantrybės ir pasitikėjimo. Taika nėra pasiekiama, jei jos nėra viliamasi. Tai visų pirma reiškia tikėti taikos galimybe, tikėti, jog kitas taip pat jaučia tokį taikos poreikį, kaip ir aš. Tam mus gali įkvėpti Dievo meilė kiekvienam iš mūsų – išlaisvinanti, beribė, nemokama, nenuvargstanti meilė“, – rašo popiežius Pranciškus, kuris 2020 metų žinioje Pasaulinei taikos dienai dar kartą drąsina praktikuoti brolių ir seserų susitikimo kultūrą ir atsitolinti nuo grasinimo kultūros.
„Dievo Tėvo meilė yra duodama be sąlygų. Kristuje gavę jos atleidimą galime leistis į kelią ir pasiūlyti ją mūsų laikų vyrams ir moterims. Diena po dienos Šventoji Dvasia mums siūlo nuostatas ir žodžius, kad taptume teisingumo ir taikos amatininkais. Tegu taikos Dievas mus laimina ir ateina į mūsų pagalbą. Tegu Marija, Taikos kunigaikščio Motina ir visų žemės tautų Motina, mus lydi ir remia susitaikymo kelyje, žingsnis po žingsnio. Tegu kiekvienas asmuo, atėjęs į šį pasaulį, gali gyventi taikoje ir visiškai išvystyti meilės ir gyvenimo pažadą, kurį ji turi savyje“, – meldžia popiežius Pranciškus. (RK / Vatican News)
