Evangelija pasakoja ne apie Šventosios Šeimos idilę, bet apie jos patirtus vargus. Ji neturėjo galimybės pasirinkti dieviškojo Kūdikio gimimuitinkamosvietos,ir Jis gimėten, kur nakčiai avys būdavo suvaromos. Netrukus Šventoji Šeima neteks ir mažiausio saugumo, nes angelui perspėjus apie Kūdikiui gresiantį pavojųjibus priversta palikti savo šalį ir svetur ieškoti užuovėjos.Šių aplinkybių Juozapas ir Marija negalėjo pakeisti.
Evangelija nieko nepasakoja apie Šventosios Šeimos kasdienį gyvenimą, bet pasklaidžius Šventąjį Raštą jį galima lengvai nuspėti. Evangelistas Lukas tik aprašo, kaip Jėzaus gimdytojai paaukojoKūdikį Dievui, kaip jis „augo ir stiprėjo; jis darėsi pilnas išminties ir Dievo malonė buvo su juo“ (Lk 2, 40).
Šventosios Šeimos šventė kviečia pamąstyti ir apie mūsų šeimas. Siracido knygoje skaitome: „Kas gerbia savo tėvą, atsilygina už nuodėmes; kas gerbia savo motiną, kraunasi lobį“ (Sir 3, 3–4). Apaštalas Paulius primena: „Jūs, žmonos, būkite klusnios vyrams, kaip dera Viešpatyje. O jūs, vyrai, mylėkite savo žmonas ir nebūkite joms šiurkštūs. Jūs, vaikai, visuose dalykuose klausykite savo tėvų, nes toks klusnumas patinka Viešpačiui“ (Kol 3, 19–20). Apaštalas Paulius priduria: „Gerbk savo tėvą ir motiną, – tai pirmas įsakymas su pažadu: Kad tau gerai sektųsi ir ilgai gyventumei žemėje. O jūs, tėvai, neerzinkite savo vaikų, bet auklėkite juos, drausdami ir mokydami Viešpaties vardu“ (Ef 6.2–4).
Laimingą šeimą sudaro ne tik tėvai ir vaikai, bet irDievas, savo meile lydintis šią mažą bendruomenę džiaugsmingais, o kartais ir nelengvais žemės keliais. Toje šeimoje, kur klausoma Dievo, vyrauja susiklausymas ir pagarba vieni kitiems. Joje vaikai, panašiai kaip Jėzus Nazarete, auga metais, išmintimi ir Dievo malone. Bėdos prasideda tuomet, kai šeimoje nelieka vietos Dievui. KurDievo neklausoma, tampa beveikneįmanomas tėvų bei vaikų susiklausymas.
Šeimoms nepalankiojeaplinkoje kaip pasigėrėtiną išimtį matome gyvuojančias labai gražias šeimas, kuriose tėvai dalijasi abipuse pagarba bei meile ir džiaugiasi savo vaikais.Dalyvaudamas Dievo Motinos komandų veikloje, kaip stebuklą matau darnias šeimas, stipriai besilaikančias Dievo rankos.
Iš Šventosios Šeimos mūsų šeimos gali pasimokyti tarpusavio susiklausymo, pagarbos ir Dievo valios ieškojimokasdieniuose rūpesčiuose beidarbuose.Žvelgdami į Šventąją Šeimą vyrai mokosi būti rūpestingais savo šeimos globėjais; moterys – savo meile vyrą ir vaikus apglėbiančiais angelais.
Evangelijos pasakojime apie Šventąją Šeimą šmėkščioja nedraugiški šio pasaulio galingųjų veidai. Mūsų šeimų dabartį bei ateitį taip pat gali paveikti geri ar blogi politikų sprendimai. Todėl mums, tikintiesiems, šeimos klausimų nevalia palikti sprendimuižmonių, kurie savo veikloje nesivadovauja krikščioniškais principais. Seimo nariams reikia dažniau priminti, kad mums ne vis tiek, ką jie mąstošeimos ir gyvybės klausimais. Tikintiesiemsreikia būti pilietiškai aktyvesniems, nes kai kurie politikai mąsto, jogužtenka tik prieš rinkimus gražiai pakalbėti apie šeimą, o paskui visus pažadus galima ir užmiršti.
Savo rūpesčius dėl Lietuvos šeimų sudėkime prie Betliejaus Kūdikio kojų. Dažniau žvelgdami į Šventąją Šeimą, sutinkamus sunkumus patikėkime Viešpaties globojančiai rankai.
Kardinolas Sigitas Tamkevičius
