Bažnyčia nuo seniausių laikų pripažįsta ypatingus šv. Benedikto Nursiečio ir jo brolių benediktinų nuopelnus plečiant ir tvirtinant krikščionišką tikėjimą, tapusį Europos žemyno vienybės dvasiniu pamatu. Šv. Benediktas Nursietis – taikos pasiuntinys, vienybės ugdytojas, civilizacijos mokytojas, Kristaus religijos skelbėjas ir monastinio gyvenimo Vakaruose kūrėjas. Taip Benediktą Nursietį pavadino Paulius VI, 1964 metais skelbdamas jį pirmuoju ir pagrindiniu Europos globėju.

Misijų sekmadienis kviečia mus pamąstyti apie savo krikščioniškąją tapatybę: kas mes esame ir kąturime veikti.

Esame ne tik savo tėvų, bet ir Dievo vaikai. Dievas per tėvus mums padovanojogyvenimą. Apdovanojęs protu ir laisva valia pakvietė mus viešpatauti kūrinijai ir paskui per visą amžinybę gyventi jo šviesoje. Deja, žmogus leidosi būti piktosios dvasios suvedžiotas:panašus į dievus, žinantis gera ir bloga.

Šventųjų Mišių Dievo žodis (Rom 4, 13–18) mūsų dėmesį kreipia į tikėjimo dovaną ir kaip tikėjimo pavyzdį rodo Abraomą, kuris patikėjo Dievu, kai nebuvo jokios vilties. Dievas buvo pažadėjęs Abraomui, kad iš jo kils didelė ainija, kurios nebus galima suskaičiuoti, tačiau netrukus paprašė, kad paaukotų savo viengimį sūnų Izaoką. Koks stiprus turėjo būti Abraomo tikėjimas, kad pasitikėtų Dievu, kai jam paliepė paaukoti vienintelį sūnų.

Lapkričio 1 d. 17 val. pasitinkant visų išėjusiųjų Amžinybėn dieną – Vėlines, gedulinio giedojimo grupės „De profundis” nariai Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčioje mirusiųjų atminimą pagerbs ir už juos melsis šimtmečių gelmes siekiančia tradicine malda – giedodami Švč. Jėzaus Vardo rožinį. Bus giedama trečioji rožinio dalis – Garbės slėpiniai. Vėlinėms skirtame maldos ir susikaupimo vakare taip pat dalyvaus skaitovas – Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius Henrikas Savickis, kuris maldų ir giesmių pynę prasmingai papildys refleksijai ir susikaupimui skatinančiais tekstais.

„Klerikalizmas yra tikras iškrypimas Bažnyčioje. Ganytojas eina kaimenės priešakyje ir rodo kelią, atsistoja viduryje jos ir stebi, kas dedasi jos viduje, taip pat gale kaimenės, kad įsitikintų, jog niekas nebuvo paliktas. Tuo tarpu klerikalizmas nori, kad ganytojas visada būtų priekyje, nustatytų kryptį, baustų ekskomunika tą, kuris nutolo nuo kaimenės: trumpai tariant, tai yra priešingybė Jėzaus elgesiui. Klerikalizmas baudžia, atskiria, plaka, niekina Dievo tautą“, – šiais žodžiais popiežius dar kartą pasmerkė klerikalinį mentalitetą Bažnyčioje, atsakydamas į jėzuito Joaquimo Biriate SJ klausimą. Popiežiaus pokalbis su Mozambiko ir Madagaskaro jėzuitais, įvykęs jo paskutinės kelionės Afrikoje metu, buvo paskelbtas paskutiniame jėzuitų žurnalo „Civiltà Cattolica“ numeryje.

Popiežius Pranciškus antradienį, spalio 22 dieną, minit Šv. Jono Pauliaus II liturginį minėjimą, priminė savo pirmtako paraginimą „Atverkite Kristui duris“, išsakytą 1978 metais per iškilmingos pontifikato inauguracijos Mišias. Pranciškus per tvirterio paskyrą @pontifex dėkojo Viešpačiui už visą gėrį, lenko popiežiaus padarytą pasaulyje ir žmonių širdyse žodžiais, veiksmais ir šventumu.

Kardinolas Christophas Schoenbornas mano, kad sprendžiant kunigų trūkumo problemą, dėl kurios Amazonijoje daug tikinčiųjų negali reguliariai švęsti Eucharistijos, reikia apsvarstyti visus galimus sprendimus, išklausyti visus argumentus, tačiau reikia vengti ir per didelio šios problemos klerikalizavimo, nesumenkinti kitų tarnysčių.

Bažnyčiai Amazonijoje skirto Vyskupų Sinodo dalyviai pradėjo trečią darbo savaitę. Pirmadienį priešpiet įvyko keturioliktasis bendras visų dalyvių posėdis, kurio metu buvo pristatytas šios asamblėjos baigiamojo dokumento pirmasis projektas.
Sinodo posėdyje dalyvavo ir popiežius Pranciškus. Pradžios maldai vadovavo perujietis arkivyskupas Miguel Cabrejos Vidarte, šiuo metu vadovaujantis Lotynų Amerikos vyskupų konferencijų tarybai. Jis paragino „visiems kartu eiti vieną šv. Pranciškaus Asyžiečio dvasinės kelionės atkarpą“.

Frankfurto knygų mugėje buvo pristatyta ir spalio 24-ąją knygynuose Italijoje pasirodys Vatikano leidyklos išleista popiežiaus Pranciškaus knyga „Malda. Naujojo gyvenimo alsavimas“. Nauja knyga – tai skelbtų ir neskelbtų popiežiaus tekstų apie maldą rinkinys. Pratarmę parašė Maskvos patriarchas Kirilas.

„Kiekvienas katalikas dėl savo priklausymo Bažnyčiai kviečiamas džiaugtis tikėjimo malone ir pasidalyti ja su pažįstamais bei artimais žmonėmis. Todėl savotiškai šį spalio mėnesį būti misionieriais į Lietuvą yra siunčiami visi katalikai. Net 2 milijonai!“ – sako Lietuvos nacionalinės misijų tarnybos direktorius kun. Alessandro Barelli SDB.

Dviejų Sinodo tėvų liudijimai iš Brazilijos Amazonijos apie pasauliečių vaidmens svarbą Bažnyčios gyvenime, dvasininkų pašaukimų trūkumą ir ugdymą, kunigų celibatą, Bažnyčios socialinį mokymą ir ekologinį atsivertimą.

Bendrojoje trečiadienio audiencijoje popiežius Pranciškus komentavo Apaštalų darbų 10 skyrių apie Šventosios Dvasios išliejimą pagonims. Maldininkams ir piligrimams šv. Petro aikštėje įvairiomis kalbomis buvo perskaitytos šios eilutės: „Tada, atvėręs lūpas, Petras pasakė: „Iš tiesų aš dabar suprantu, jog Dievas nėra šališkas. Jam brangus kiekvienos tautos žmogus, kuris jo bijo ir teisingai gyvena. Jis pasiuntė savo žodį Izraelio vaikams ir per Mesiją Jėzų paskelbė gerąją taikos naujieną. Šitas yra visų Viešpats“ (Apd 10, 34).

Popiežius Pranciškus video žinioje pasveikino asociaciją „Brolis“ Lurde lapkričio 14–17 dienomis įvyksiančio asociacijos narių susitikimo proga. Asociacija „Brolis“ darbuojasi vargstančiųjų ir pažeidžiamųjų globos srityje, jos atstovai susirinks Lurde lapkričio 17 minimos ir popiežiaus įsteigtos Pasaulinės vargstančiųjų dienos proga, šiemet minimos iš eilės trečią kartą.

Antradienį ryte ir po pietų vyko Vyskupų sinodo bendrieji posėdžiai, vad. generalinės kongregacijos. Dalyviai išklausė kelių dešimčių trumpų komentarų ir pasiūlymų. Sinodo salėje girdėti pasiūlymai antroje savaitės pusėje bus aptariami mažesnėse darbo grupėse.

Dievas yra apdovanojęs žmogų laisva valia. Asmuo pats, savo valia turi rasti jėgų, nepalūžti, neprarasti svarbiausios dvasinės vertybės – tikėjimo – net tada, kai likimas siunčia išbandymus. Lietuvių tauta okupacijos metais patyrė sunkius išbandymus, buvo siekiama, kad ji atsižadėtų tikėjimo ir tautiškumo. Jai išlaikyti savo vertybines orientacijas padėjo gražus mūsų močiučių, tėvelių auklėjimas ir drąsių žmonių, ištikimai sekančių Jėzaus Kristaus pėdomis, pavyzdys. Anot kardinolo Sigito Tamkevičiaus,< ...> Jei Dievas mums leidžia nešti kokį nors kryžių – persekiojimo, ligos ar kitokį – ir mes tą kryžių apkabiname, tuomet mūsų tikėjimas dar labiau sužydi. Šie žodžiai – ne iškalba apdovanoto žmogaus retorika, ne pakartota knygų išmintis, o gilios gyvenimo pamokų išvados.

Liepos pradžioje į Lietuvą atvyko naujasis apaštalinis nuncijus arkivyskupas PETARAS RAJIČIUS. Pas mus arkivyskupas sugrįžo po dviejų dešimtmečių, 1996–1998 m. jis ėjo nunciatūros Vilniuje patarėjo pareigas, tad susipažindami su ekscelencija, taip pat klausėme, ar Lietuva pasikeitė, kokia mūsų vieta Visuotinės Bažnyčios žemėlapyje, kokie iššūkiai ir darbai laukia sugrįžus į Lietuvą.