Dviejų Sinodo tėvų liudijimai iš Brazilijos Amazonijos apie pasauliečių vaidmens svarbą Bažnyčios gyvenime, dvasininkų pašaukimų trūkumą ir ugdymą, kunigų celibatą, Bažnyčios socialinį mokymą ir ekologinį atsivertimą.
Macapa vyskupija ties Amazonės upės žiotimis, Brazilijos šiaurėje, teritorijos apimtimi daugiau kaip dvigubai didesnė už visą Lietuvą, panašiai kaip daugelis Europos vyskupijų kenčia dėl dvasininkų trūkumo. Kai kuriose parapijose apie šimtą bendruomenių aptarnauja tik vienas kunigas. Macapa vyskupas Pedro Jose Conti papasakojo Vyskupų sinodo eigą stebintiems užsienio korespondentams Vatikano spaudos salėje, kad tokios parapijos beveik išvien kliaujasi pasauliečiais – vyrais ir moterimis. Ganytojas žurnalistams papasakojo apie pasauliečių veiklą jo vyskupijoje, sakė, kad taip pat Sinodo tėvų paprašė skirti daugiau dėmesio nepamainomam pasauliečių vaidmeniui.
Kunigai turi pasirūpinti pasauliečių parengimu, stebėti jų darbą ir juos palydėti, tačiau Bažnyčią kuria jie. Anot ganytojo, pasauliečiai turi šeimos patirtis, jie kompetentingi profesionalai. Mes, kunigai ir vyskupai, manome išmanantys viską, tačiau tai nėra tiesa, mums reikia vyrų ir moterų pasauliečių kompententingumo, tai irgi priešnuodis klerikalizmui, pridūrė Amazonijos regiono vyskupas Conti. Jis paminėjo dar vieną: politikoje įsipareigojusių pasauliečių tarnystė yra pamatinė konkretizuojant Bažnyčios socialinį mokymą.
Vyskupas reiškė įsitikinimą, jog Amazonijos regioną išgelbės smulkūs žemės ūkio kooperatyvai, su Amazonijos giriomis darniai sugyvenantys ūkininkai, besivadovaujantys darniu išteklių naudojimu ir prekyba, pagal čiabuvių indėnų iš kartos į kartą perduodamą senolių išmintį. Pasak ganytojo, Amazonijos indėnų liudijimas jį jaudina, nes, kaip gyvenantis pusės milijono gyventojų mieste, jis kasdien kovoja su miestiečių iššūkiais. Tai raginimas ilgiau neatidėlioti ekologinio atsivertimo, patikino Macapa ganytojas, kurio vyskupija sutampa su Amapa valstija, Brazilijos šiaurėje.
Cristalândia vyskupas Wellington Tadeu de Queiroz Vieira, vykdantis ganytojo pareigas Amazonijos regiono pakraštyje, Takantinso valstijoje, centrinėje Brazilijoje, irgi kalbėjo apie dvasininkų trūkumą, dėmesį skirdamas viri probati ir celibato temoms. Pasak jo, Šventasis Raštas ir Bažnyčios teologija nedraudžia kunigais įšventinti santuokoje gyvenančių vyresnio amžiaus vyrų. Be to, dvasininkų celibatas, kunigų gyvenimas ne santuokoje, nėra pagrindinė kliūtis, neleidžianti išugdyti daugiau kunigų. Pasak, vyskupo, tikroji problema yra įšventintų tarnų nenuoseklumas, neištikimybė ir jų sukelti skandalai.
Turime siekti visų žmonių, ypač jaunimo, širdyse išpurenti derlingą dirvą. Net jei nuo mūsų, kunigų ir vyskupų, dvelkia avių kvapu, kaip kad prašo Pranciškus, neįstengsime perduoti Kristaus kvapo, nes virtome skelbiančiais save, atitolinančiais žmones nuo Jėzaus, pasakė Vatikano spaudos salėje vyskupas su spaudos atstovais dalindamasis Amazonijos Sinodo tėvų rūpesčiais. (SAK / Vatican News)
