Bendrojoje trečiadienio audiencijoje popiežius Pranciškus tęsė katechezių ciklą apie Apaštalų darbus, šį kartą apie Sauliaus atsivertimą, apie persekiotojo virsmą į evangelizuotoją. Prieš katechezę buvo perskaitytos apie tai pasakojančios eilutės (žr. Apd 9): „Kai atjojo netoli Damasko, staiga jį apšvietė iš dangaus šviesa. Nukritęs žemėn, jis išgirdo balsą: „Sauliau, Sauliau, kam mane persekioji?“ Jis klausė: „Kas tu esi, Viešpatie?“ Šis atsakė: „Aš esu Jėzus, kurį tu persekioji. Kelkis, eik į miestą; tenai tau bus pasakyta, ką turi daryti“ . Po šios patirties, priduriama pasakojime, Saulius tapo „rinktiniu įrankiu“ nešti Viešpaties vardą tautoms.
„Brangūs broliai ir seserys, po Stepono užmėtymo akmenimis atsiranda figūra, kuri, greta Petro, yra dažniausiai minima ir įtaigi Apaštalų darbuose – jaunas vyras, vardu Saulius (Apd 7, 58)“, – sakė popiežius Pranciškus, kreipdamasis į didelę piligrimų ir maldininkų minią šv. Petro aikštėje. Jis priminė, kad Saulius troško „išnaikinti Bažnyčią“. Su aukščiausiojo kunigo įgaliojimu jis persekiojo ir gaudė krikščionis.
„Tie, kurie esate kilę iš tautų, kurios buvo persekiotos diktatūrų, gerai suprantate, ką reiškia medžioti žmones ir juos gaudyti. Taip elgėsi ir Saulius“, – sakė Pranciškus. – „Jis taip elgėsi manydamas, jog tarnauja Viešpaties įstatymui. Lukas pasakoja, jog Saulius „alsavo grasinimais ir žudynėmis“ (Apd 9, 1): jis dvelkė mirtimi, o ne gyvenimu“.
Jaunasis Saulius vaizduojamas kaip itin kietas ir nelankstus, netolerantiškas galvojantiems kitaip, suabsoliutinęs savo politinę ir religinę tapatybę, kitame regintis tik priešą, su kuriuo reikia kovoti. Tai ideologas. Sauliuje religija tapo ideologija: religine ideologija, socialine ideologija, politine ideologija. Tik po to, kai bus perkeistas Kristaus, anot popiežiaus, Saulius pradės mokyti, jog tikrosios grumtynės yra „ne su krauju ir kūnu, o su (...) šių tamsybių pasaulio valdovais ir dvasinėmis blogio jėgomis“ (Ef 6, 12).
Piktas ir konfliktiškas Pauliaus nusiteikimas mums visiems kelia klausimą: kaip aš išgyvenu savo tikėjimą? Einu susitikti ar susidurti su kitais? Priklausau visuotinei Bažnyčiai, kurioje yra gerų ir blogų žmonių, ar vadovaujuosi selektyvia ideologija? Garbinu Dievą ar dogmatines formules? Koks mano religinis gyvenimas? Ar tikėjimas į mano išpažįstamą Dievą mane daro draugišką ar priešišką tam, kuris skiriasi nuo manęs?
Lukas pasakoja, kad būtent tuo metu, kai Paulius keliauja ketindamas „išnaikinti“ krikščionių bendruomenę, Viešpats ėmėsi iniciatyvos ir palietė jo širdį. Tai Viešpaties metodas: paliesti širdį. Šis epizodas Apaštalų darbuose minimas keletą kartų (Apd 9, 3–19; 22, 3–21; 26, 4–23).
„Sauliau, Sauliau, kam mane persekioji?“, – klausia Prisikėlusysis, šiuo klausimu parodydamas, kad yra viena su tais, kurie Jį tiki: persekioti Bažnyčios narį reiškia persekioti patį Kristų.
Jėzaus balsas Sauliui nurodo eiti į miestą: ten sužinos, ką daryti. Tačiau atsistojęs Saulius nebegalėjo matyti. Iš stipraus, autoritetingo žmogaus virto silpnu ir priklausomu nuo kitų. Kristaus šviesa jį apakino. Išorinis aklumas atspindėjo jo vidinį aklumą.
Pasak popiežiaus Pranciškaus, kelios kitos dienos buvo Sauliaus asmeninės Velykos, jo asmeninis perėjimas „iš mirties į gyvenimą“. Jis atsisakė to, kuo didžiavosi anksčiau, kad įsigytų tikrąjį lobį. Šį perėjimą ženklino jo krikštas ir vardo pakeitimas: iš Sauliaus jis tapo Pauliumi, kuris kitaip regi Dievą, save ir kitus. Priešai jam virto broliais Kristuje.
„Prašykime Tėvą, kad leistų ir mums kaip Sauliui pajusti savo meilę, kuri vienintelė akmeninę širdį gali pakeisti į gyvą širdį, sugebančią priimti Jėzaus Kristaus nuostatas (Fil 2, 5)“, – sakė popiežius Pranciškus. Jis pasveikino piligrimų iš viso pasaulio grupes ir keletą kartų priminė, jog šis spalis yra skirtas misijų temai ir jog tai laikas, kai tikintieji prašomi daugiau dėmesio skirti Rožiniui. (RK / Vatican News)
