Antradienį ryte ir po pietų vyko Vyskupų sinodo bendrieji posėdžiai, vad. generalinės kongregacijos. Dalyviai išklausė kelių dešimčių trumpų komentarų ir pasiūlymų. Sinodo salėje girdėti pasiūlymai antroje savaitės pusėje bus aptariami mažesnėse darbo grupėse.
Reikia įkurti Amazonijos regiono vyskupų tarybą, kuri, būdamas Lotynų Amerikos vyskupų konferencijų tarybos (CELAM) sudėtyje, atstovautų Amazonijos regiono vyskupams ir rūpintųsi specifiniais, su Amazonijos sielovada ir bendruomenių gyvenimu susijusiais reikalais. Toks naujas organizmas taip pat rūpintųsi šio Sinodo rezultatų įgyvendinimu, popiežiaus apaštališkojo paraginimo, kuris bus paskelbtas po šio Sinodo, mokymo sklaida.
Sinodo salėje vėl kalbėta apie sudėtingas socialines ir ekonomines Amazonijos gyventojų, ypač autochtonų genčių, buities sąlygas, apie kolonialistinius plėšikiškus ekonominius modelius, kurie vietinius gyventojus, tikruosius žemės turtų savininkus, palieka tuščiomis rankomis, verčia bėgti iš savo gimtųjų vietų, kurtis netvarkingai besiplečiančių miestų lūšnynuose. Vėl pakartotas siūlymas įkurti Amazonijos genčių žmogaus teisių observatoriją, kuri fiksuotų Amazonijos autochtonams daromas skriaudas, padėtų ginti jų teises.
Bažnyčia turi permąstyti Evangelijos įkultūrinimo Amazonijoje modelius, ieškoti naujų kelių, kurie padėtų jai geriau susipažinti su kultūrų įvairove, geriau prie jų specifikos priderinti Evangelijos skelbimo būdus, labiau įtraukti pačius vietinius gyventojus į skelbimo misiją. Bažnyčia turi būti ne tik mokytojai ir motina, bet mokinė ir sesuo. Bažnyčios misijoje reikia daugiau įsiklausymo, tarnavimo, pagarbos, teisingumo, susitaikinimo.
Paliesta ir ekumenizmo tema specifinėmis Amazonijos sąlygomis. Labai aktyviai Amazonijos šalyse misionieriauja naujos krikščioniškos bendruomenės ir nauji religiniai judėjimai. Jų veikla Katalikų Bažnyčiai yra rimtas iššūkis, į kurį reikia atsiliepti be prozelitizmo ir nesveikos konkurencijos. Evangelizavimas visada turi būti kvietimas, skirtas laisvam žmogui, raginimas užmegzti ryšį, noro sekti sužadinimas duodamu pavydžiu.
Vėl sugrįžta prie Eucharistijos – krikščionių gyvenimo židinio – temos. Turime aiškiai suprasti, kad sunku būti Bažnyčia, kai dėl kunigų trūkumo neįmanoma švęsti Eucharistijos, buvo sakoma Sinodo salėje. Tai verčia permąstyti tarnystes. Dar kartą kalbėta ir apie moterų dalyvavimą sielovadoje, apie galimybę teikti moterims diakonato šventimus ar bent pamąstyti apie senųjų lektoriaus ir akolito tarnysčių pritaikymą Bažnyčios Amazonijos regione poreikiams. (JM / VaticanNews)
