Vatikano Spaudos salėje buvo pristatyta popiežiaus Pranciškaus žinia po dviejų savaičių, Pelenų trečiadienį, vasario 10-ąją, prasidėsiančiai šių metų Gavėniai. Popiežiaus žinios tema: „Aš noriu pasigailėjimo, o ne aukos (Mt 9.13). Gailestingumo darbai Jubiliejaus kelyje“.

Paskutinio sausio mėnesio sekmadienio Evangelija mums atskleidžia pačius tamsiausius žmogaus sielos kampus – tai pyktis ir pavydas. Jėzaus apsilankymas pas tėviškėnus vietoj laukto džiaugsmo atneša kartėlį ir nusivylimą. Jėzaus tėviškėnai – tai kiekvienas iš mūsų, kuris savo gyvenime nemato kasdienių Dievo darbų ir stebuklų. Išankstinis sprendimas ir nusiteikimas prieš žmogų, nepažinus jo darbų – tai vienas iš piktosios dvasios piktdžiugiškų pasireiškimų žmoguje. Turime saugotis skepticizmo ir kriticizmo dvasios, kuri veda visuomenę ir žmogų nejautros bei prapulties keliu.

Sausio 23 dieną Kretingoje vyko paskutinė bendra šventė, skirta Pašvęstojo gyvenimo metams pažymėti. Joje dalyvavo atstovai iš daugelio Lietuvoje veikiančių vyrų ir moterų vienuolijų.

Sekmadienį Klaipėdos jūrininkų ligoninėje lankėsi ypatingai aukšto rango katalikų Bažnyčios pareigūnas, Popiežiaus atstovas Lietuvoje ir Baltijos šalyse JE Arkivyskupas Pedro Lopez Quintana. Tokio aukšto rango Bažnyčios pareigūnas su oficialiu vizitu uostamiestyje lankėsi pirmąsyk.

Penktadienio Mišių Evangelija kalba apie dvylikos apaštalų pašaukimą. Jėzus išsirinko dvylika. Jie buvo pirmieji vyskupai. Jie ir jų įpėdiniai yra Bažnyčios kolonos, Jėzaus prisikėlimo liudytojai ir skelbėjai, - sakė popiežius penktadienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje  aukotų Mišių homilijoje.

Mes, vyskupai, esame liudytojai, mūsų atsakomybė – liudyti, kad Viešpats Jėzus yra gyvas; kad Viešpats Jėzaus prisikėlė; kad Viešpats Jėzus keliauja su mumis; kad Viešpats Jėzus mus vaduoja; kad Viešpats Jėzus paaukojo savo gyvybę už mus; kad Viešpats Jėzus yra mūsų viltis; kad Viešpats Jėzus visada mus priima ir mums atleidžia. Liudijimas. Toks turi būti mūsų gyvenimas – liudijimas. Tikras Kristaus prisikėlimo liudijimas.

Tarp Senojo Testamento knygų yra Ezdro ir Nehemijo knygos, pasakojančios kaip buvo atstatytos Jeruzalės miesto sienos ir pati šventovė. Užbaigus visus darbus, kunigas Ezdras susirinkusiems izraelitams skaitė Dievo įstatymą; jo klausydamiesi žmonės verkė. Vieni verkė iš džiaugsmo, kiti prisiminė skausmingas tremties negandas, treti, galbūt, apgailėjo, kad buvo pamiršę Dievo įstatymą. Taip neseniai jie buvo toli nuo tėvynės, o dabar jie laisvi, Jeruzalė atstatyta ir jaučiasi saugūs Dievo globoje. Kunigas Ezdras, matydamas verkiančius žmones, ragino: „Neliūdėkite ir neverkite! Šiandien yra Viešpaties šventė“ (Neh 8,8-10). Net patarė išgerti vyno.

Popiežius Pranciškus penktadienį susitiko su Romos Rotos tribunolo teisėjais, pradedančiais naujus darbo metus. Romos Rota atlieka trečios instancijos teismo funkcijas iš visos Bažnyčios gaunamoms santuokos negaliojimo byloms ir šios rūšies bylos sudaro pagrindę dalį šio tribunolo darbo, dėl to ir kiekvienų metų pradžioje vykstančiuose susitikimuose su šio tribunolo teisėjais popiežius paliečia kurį nors šios srities bažnytinės teisės aspektą.

Marijonų „Tėvas Steigėjas“ galės būti šventuoju. Paskutinis kanoninės bylos etapas dėl antrojo stebuklo buvo užbaigtas ketvirtadienį. Šventųjų skelbimo kongregacija paskelbė, jog popiežius Pranciškus patvirtino dekretą dėl stebuklo, įvykusio XVII amžiuje gyvenusio palaimintojo t. Jėzaus Marijos Stanislovo MIC, kurio pasaulietinis vardas Jonas Papczynskis (1631-1701) užtarimu.

Sausio 20 -23 dienomis Šveicarijoje vyksta Davoso forumas, kurio tema šiemet „Įvaldant ketvirtąją pramonės revoliuciją“. Trečiadienį kardinolas Peter Turkson forumo steigėjui ir prezidentui profesoriui Klausui Schwabui įteikė popiežiaus laišką, kuriame esminių amžiaus pokyčių akivaizdoje pasaulio lyderiai raginami užtikrinti, kad neišvengiamoji ketvirtoji pramonės revoliucija, mokslinių išradimų ir robotų kūrimo pasekmė, nesunaikintų  žmogaus, kad jo vietos neužimtų besielė mašina ir kad mūsų planeta nepavirstų tuščiu sodu dėl keleto žmonių užgaidų.

Klaipėdos jūrininkų ligoninė laukia ypatingo svečio – Šventojo Tėvo atstovo Lietuvoje. Šį sekmadienį, sausio 24 d., nuo 14.30 val. įstaigoje lankysis Apaštališkasis Nuncijus Lietuvoje ir Baltijos šalyse JE Arkivyskupas Pedro Lopez Quintana.

Susitikęs su ligoninės vadovybe, svečias trumpai pasimels koplytėlėje, vėliau aplankys sunkiausiai sergančius ligonius. Ligoninės bendruomenės ir pacientų susitikimas su Apaštališkuoju Nuncijumi vyks įstaigos salėje.

Pavydas – bjaurus dalykas, sakė popiežius Pranciškus ketvirtadienio rytą aukotų Mišių homilijoje komentuodamas pirmąjį skaitinį iš Pirmosios Samuelio knygos, pasakojantį apie karaliaus Sauliaus pavydą, išgirdus, kad po pergalės prieš filistinus žmonės ne jį, bet Dovydą giria už narsumą.

Bjaurus dalykas yra pavydas. Bjauri laikysena; bjauri nuodėmė. Pavydas, – sakė Pranciškus, – tai tarsi širdyje sužėlusios piktžolės: jos neleidžia augti geriems augalams; jos negali pakęsti nieko, kas augdamas šalia galėtų ant jų mesti šešėlį. Pavydas drasko širdį, neleidžia jai nurimti. Širdį užvaldęs pavydas gali pastumti į mirtį, į žudymą. Šventasis Raštas aiškiai sako, kad per velnio pavydą mirtis atėjo  į pasaulį.

III eilinio metų sekmadienio Evangelijos tema – viltis. Mes pernelyg dažnai save skandiname sopuliuose, patirtuose gyvenimo praeities karčiuose išgyvenimuose, taip savo rankomis užtraukdami tamsos užuolaidą ant savo gyvenimo lango. Šio sekmadienio Evangelijoje Jėzus apsilanko savo vaikystės ir jaunystės vietose – ten, kur buvo užaugęs – Nazarete. Jo sugrįžimas paženklinamas gaivios pranašystės dvasia. Tai Dievo Žodžio išlaisvinimo teologija ir žmogaus sugrąžinimas iš nuodėmės vergijos pančių į mylinčio Dievo namus.

Gegužės 6–8 dienomis Vilniuje vyks Nacionalinis gailestingumo kongresas – didžiausias Gailestingumo jubiliejaus renginys, kuriame laukiami tikintieji iš visos Lietuvos. Dauguma kongreso renginių vyks Vilniaus senamiestyje, o pagrindine susibūrimo vieta taps Katedros aikštė.

Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, sausio 19 d. sukvietęs renginio organizacinę grupę, akcentavo, kad būtent iš Vilniaus žinia apie Dievo Gailestingumą išplito po pasaulį, tad čia rengiamas Lietuvos vyskupų inicijuotas pagrindinis Gailestingumo jubiliejaus renginys. Organizatoriai sieks, kad kongresas kiekvienam dalyviui taptų impulsu autentiškai išgyventi Gailestingumo jubiliejų asmeniškai ir bendruomenėje.

Kaip rasti gyvenimo prasmę? Ką daryti jos nerandant? Koks gyvenimas geras, o koks – nelabai? Tai klausimai kartais, turbūt, susukantys kiekvieno mūsų smegenis. Šiandien – išskirtinis interviu su buvusiu Kauno arkivyskupu Sigitu Tamkevičiumi.

–        Viena didžiausių šių laikų bėdų yra, jog dalis žmonių nežino, kas jie tokie. Kaip krikščionybė gali padėti rasti atsakymus į gyvenimo prasmės klausimus?

–        Tikriausiai kiekvienam mąstančiam žmogui kyla panašūs klausimai:„Kokia yra mano gyvenimo prasmė? Ar esu tik aklos gamtos produktas, kuris kažkuriuo metu pasirodė ir po kiek laiko išnyks? O gal esu protingo Kūrėjo kūrinys, kuris turi kažką atlikti ir sugrįžti pas Kūrėją?“

Sausio 14 dieną Aukštadvario seniūnijos bendruomenė, parapijiečiai  minėjo  kunigo, Aukštadvario Kristaus  Atsimainymo parapijos altaristo Albino Šilkinio (1922–2006) dešimtąsias  mirimo metines.

Šia proga  Aukštadvario Kristaus Atsimainymo bažnyčioje vyko šv. Mišios, kurias aukojo vyskupas emeritas Juozas Matulaitis, Kaišiadorių vyskupo generalvikaras,  kunigas dr. Algirdas Jurevičius ir aštuoni  gretimų  parapijų kunigai.  Šv. Mišiose dalyvavo Aukštadvario   šv. Domininko namų darbuotojai ir vadovai, Aukštadvario seniūnijos gyventojai, Aukštadvario senjorai, kurie puikiai prisimena  kunigo jubiliato A. Šilkinio pamokslus, sakytus Aukštadvario bažnyčioje ir šv. Domininko namų koplyčioje.

Bendrojoje trečiadienio audiencijoje popiežius sveikino įvairių kraštų piligrimus, o nemažai jų pasveikino ir pats asmeniškai paspausdamas ranką: tarp jų ir penkiolikos asmenų grupei iš Lietuvos. Tai buvo „Arkos“ ir „Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenių nariai bei draugai (http://ts.lcn.lt/, www.kaunoarka.lt), kuriuos lydėjo Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ ir šv. Kazimiero lietuvių kolegijos Romoje rektorius kun. Audrius Arštikaitis.

Mūsų yra keturiolika asmenų: septyni asmenys turintys proto negalią ir septyni lydintieji. Ir dar mus visoje kelionėje lydi mūsų arkivyskupas Lionginas Virbalas. Esame iš Arkos bendruomenės. Tai tokia vieta, kurioje stengiamės atskleisti vieni kitų dovanas ir būtent per draugystes su neįgaliaisiais. Kvietimas vykti į šią kelionę buvo labai didelė staigmena.

Š. m. sausio 23 dieną Kretingoje įvyks paskutinė bendra šventė, skirta Pašvęstojo gyvenimo metams pažymėti. Joje dalyvaus atstovai iš daugelio Lietuvoje veikiančių vyrų ir moterų vienuolijų. Į šventę kviečiami ir visi norintieji dalyvauti.

„Šeštadienio renginys Kretingoje simboliškai užbaigs vienuoliams skirtus metus. Popiežiaus Pranciškaus paraginti, visus metus bandėme iš arčiau parodyti mūsų, vienuolių, gyvenimą bei betarpiškai susitikti įvairius žmones. Todėl ir šį šeštadienį vėl nuoširdžiai kviečiame visus Lietuvos žmones susitikti“, – sakė vienas šventės iniciatorių, vyskupas Linas Vodopjanovas OFM.

Kaip ir kiekvieną mėnesį, taip ir š. m. sausio mėnesio 18 dieną į Telšius rinkosi Telšių vyskupijos dvasininkai į permanentinį susitikimą. Susirinkimas prasidėjo 10 val. ryte ir vyko jis Telšių Žemaitė dramos teatro salėje. Susirinkimo pradžioje dvasininkus pasveikino ir bendrai maldai – Liturginių valandų Rytmetinei vadovavo Telšių vyskupijos vyskupo augziliaras vyskupas Linas Vodopjanovas OFM. Pasimeldus į susirinkusiuosius kreipėsi Telšių vyskupijos vyskupas Jonas Boruta SJ. Vyskupas kalbėjo apie svarbius vyskupijos bendruosius reikalus. Jis pristatė vyskupijos dekanatuose vyksiančių š. m. Gavėnios susirinkimų grafiką ir dienotvarkę, pakvietė visus vykti į Šv. Valentino dieną Kaune, kur ši šventė švenčiama KITAIP. Kauno arkivyskupijos organizuojamas renginys vyks vasario 14 d. Žalgirio arenoje.

2016 m. sausio 11–15 dienomis Kretingoje vyko Šv. Kazimiero pranciškonų provincijos rinkiminė kapitula, kuriai pirmininkavo vizitatorius br. Sandro Overend Rigillo OFM iš Maltos. Kapituloje balsavimo teisę turėjo 37 Lietuvos pranciškonų broliai, davę amžinuosius įžadus.

2016–2022 metų kadencijai naujuoju provincijos ministru išrinktas Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Bernardinų) parapijos klebonas ir viceprovincijolas br. Algirdas Malakauskis, pakeitęs devynerius metus provincijolu buvusį br. Astijų Kungį. Brolis Algis liko Vilniaus Bernardinų parapijoje.

11. Tas pats aba Agatonas vaikščiojo su savo mokiniais. Vienas rado ant kelio žalią žirnelį ir paklausė senolio:„Tėve, ar galiu pasiimti?“ Senolis apstulbęs pažvelgė į jį ir paklausė: „Ar tu jį ten padėjai?“ „Ne“, − atsakė brolis. „Tai kaip, − klausė senolis, − gali imti tai, kas ne tavo?“

2015-ieji baigėsi su neeiline žinia apie religijos laisvės suvaržymą. Ne pirmus metus pertekliniu valstybės kišimusi į vaikų auklėjimą garsėjančioje ir dėl to net tarptautiniuose teismuose pralaimėjusioje Norvegijoje, vaiko gerovės tarnyba „Barnevernet“ lapkričio viduryje atėmė iš krikščionių šeimos visus penkis jos vaikus ir atidavė juos globėjams. Sprendimas  motyvuotas tuo, jog vaikus biologinėje šeimoje žaloja „krikščioniška indoktrinacija“. Toks iš pažiūros absurdiškas argumentas yra ankstyva pirmoji kregždė, įspėjanti apie ateityje laukiantį naują marksistinę pasaulėžiūrą kaip normą priėmusių valstybių santykio su savo krikščionimis piliečiais raidos etapą.

Sausio 24 d. 16 val. Kauno Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) bažnyčioje (Aleksoto g. 3) Ekumeninės pamaldos minint Maldos už krikščionių vienybę aštuondienį (sausio 18–25 d.).

Švenčiant Gailestingumo jubiliejų, Kauno arkivyskupijos kurija organizuoja kūrybinį videodarbų bei reklaminių klipų konkursą „ATRASK GAILESTINGUMĄ“, skirtą Lietuvos bendrojo lavinimo bei profesinių mokyklų moksleiviams.

Šiuo konkursu Gailestingumo jubiliejaus žinią trokštama kuo plačiau paskleisti tarp vaikų ir jaunuolių, kad jie Jubiliejaus metais prisiliestų prie dieviškojo gailestingumo slėpinio, atrastų šią dovaną ir ugdytųsi veiklaus gailestingumo artimui poreikį.

Jaunuoliai kviečiami kūrybiniais darbais – pasitelkiant skaitmenines technologijas ir sukuriant trumpus filmukus (3–8 min.) bei socialinės reklamos klipus (10–30 sek., begarsius) – atskleisti savo santykį, patirtį ir kūrybiškumą pastebint, užfiksuojant ir perteikiant tikroviškus gerus darbus ir istorijas savo aplinkoje, taip patiems augant gėrį kuriančiomis, brandžiomis asmenybėms.