Prieš dvidešimt penkerius metus sausio 13 - ąją dieną, 12 val. su kun. Robertu Grigu aukojome Mišias prie atviro Seimo lango. Žemai, aikštėje prieš Seimą, tyvuliavo didžiulė minia žmonių, atvykusių ginti Aukščiausiąją Tarybą. Visi žinojo apie naktį įvykdytas žudynes prie televizijos bokšto, tačiau niekas nepajudėjo iš vietos, nors tvyrojo sunkiai pakeliama įtampa. Meldžiantis įtampa šiek tiek atslūgdavo ir įsižiebdavo viltis, o gal tankai ir neatriedės.
Nemenu kito tokio atvejo, kur žmonės būtų taip nuoširdžiai meldęsi Mišių metu. Visi žinojome, kad tik vienas Dievas gali šią valandą padėti. Su malda lūpose, su Viešpačiu širdyje žmonės buvo stiprūs ir laimėjo.
Prie Seimo rūmų galima pamatyti anų laikų barikadų likučius ir tarp jų nedidelę Švč. M. Marijos statulėlę. Žmonės kalbėjo rožinį ir meldė stebuklo, tikėdami, kad toji, kurios prašymu Jėzus Kanoje padarė pirmąjį stebuklą, gali padaryti stebuklą ir dabar. Tas stebuklas įvyko: Omono tankai neatriedėjo ir Lietuva galėjo keltis laisvam gyvenimui.
Tačiau Lietuvos laukė ilgas ir sunkus prisikėlimo kelias. Žengiant pirmuosius laisvės žingsnius, nevisi tautiečiai suprato, jog Dievas mums padovanojo laisvę, kad, atsakingai ja naudodamiesi, susikurtume tokį gyvenimą, kuriame visi jaustumėmės saugūs ir laimingi. Dievas neatlieka darbų, kuriuos turi atlikti pats žmogus; jis tik veda į laisvę, ir reikia jo klausyti, šalinant iš savo širdies visus stabus.
Per dvidešimt penkerius metus kai kam atrodė, jog nebūtina klausyti Dievo; jie mąstė ne apie Lietuvos ateitį, bet tik apie save, kaip prisigrobti medžiaginių gėrybių, nesirūpinant kitais. Labiausiai apmaudu, kad dėl pinigo Lietuva buvo skandinama alkoholyje labiau, nei sovietiniais metais. Todėl šiandien ir dejuojame, kad ne visos mūsų viltys išsipildė. Šiuo metu Lietuvoje išgeriama alkoholio daugiau nei Rusijoje. Tačiau nepaisant visų sunkumų, mes turime laisvę, o tuo pačiu ir galimybę kurti gyvenimą Dievo vaikų vertą gyvenimą.
Švč. M. Marijos globai paveskime pačias svarbiausias šiandienio gyvenimo vietas. Visų pirma - šeimas, kurios yra tautos ir valstybės pamatas. Jei šeimos tvirtos, jei jos gyvena pagal Dievo nustatytą tvarką, tuomet visuomenė turi ateitį. Šiandien mūsų normalioms šeimoms gresia didelis pavojus. Jos silpsta, dažnai subyra; jauni žmonės bijo prisiimti santuokinę atsakomybę, todėl dažnai gyvena kaip partneriai, nedrįsdami užauginti bent du vaikelius. Prisidengiant žmogaus teisėmis, intensyviai bandoma įpiršti šeimą be santuokos, net dviejų vyrų ar dviejų moterų partnerystę. Nuo šio pražūtingo liberalizmo reikia gintis ne mažiau atkakliai, kaip anomis sausio dienomis. Tačiau apginti šeimą, tikriausiai, bus sunkiau, nei anuomet - Aukščiausiąją Tarybą. Kai žmogaus pastangomis, atrodo, beveik neįmanoma išgelbėti šeimas, savo mintis ir širdis kelkime į Šiluvos Dievo Motiną Mariją, kuriai nėra negalimų dalykų; patikėkime jai Lietuvos šeimas.
Vienas iš pačių skaudžiausių reiškinių Lietuvos gyvenime yra siaubingai išplitęs alkoholizmas, ir jis nėra atsitiktinis. Per dvidešimt penkerius metus mes matėme, kaip vis daugiau laisvės buvo teikiama alkoholio gamybai ir prekybai. Dėl alkoholizmo Lietuvos nuostoliai yra sunkiai išmatuojami: tragiškos mirtys, savižudybės, suirusios šeimos, dvasinė ir fizinė žmonių degradacija ir tūkstančiai nelaimingų vaikų.
Šiais metais rinksime Seimo narius. Kiekvieno sąmoningo lietuvio kataliko pareiga prieš rinkimus gerai susiorientuoti ir į Seimą rinkti tik tuos asmenis ir tas partijas, kurios jau įrodė, kad joms rūpi šeima ir blaivi Lietuva.
Kova už laisvę nėra vienkartinis įvykis, kurį galima tik paminėti; ji vyksta kasdien ir kiekvieno mūsų širdyje. Čia, savo širdyje, turime būti laisvi nuo blogio, nuo nuodėmės. Paskui kiekvienas turime padaryti viską, ką galime, kad mūsų aplinkoje nebūtų toleruojamas blogis, nes nelaisvė grasina ateiti tučtuojau, kai tik nustojama klausyti Dievo.
Arkivysk. Sig. Tamkevičius
