Romoje pirmadienį Italijos ambasadoje prie Šventojo Sosto surengta konferencija Helsinkio susitarimų 45-ųjų metinių proga. Be kitų garbių svečių, konferencijoje dalyvavo Popiežiaus valstybės sekretorius kardinolas Pietro Parolin ir Italijos ministrų tarybos pirmininkas Giuseppe Conte.

„Reikia leisti žmogui būti kitokiam neesminiuose dalykuose, kurie nenulemia mūsų ryšio su Dievu. Ar aš ateisiu apsirengęs sutana, ar treningu, mano viduje Kristaus nei daugiau, nei mažiau.

Sekmadienį po „Viešpaties Angelo“ maldos popiežius paminėjo neramumų ir socialinės įtampos proveržius, kuriuos šiuo metu matome kai kuriose šalyse. Pranciškus prašė, kad protesto akcijos nevirstų smurtu, kad ir valdantieji atsižvelgtų į teisėtus žmonių reikalavimus, o Bažnyčia tose šalyse visada skelbtų susitaikinimą ir padėtų siekti dialogo.

Šiluvoje vykstančiuose didžiuosiuose katalikų Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaiduose sekmadienio mišiose pamokslą pakviestas sakyti Baltarusijos Vyskupų konferencijos pirmininkas, Minsko-Magiliavo arkivyskupas Tadevušas Kandrusevičius.

Šiomis dienomis daugelio pasaulio šalių mokyklos ir universitetai pradėjo arba netrukus pradės naujuosius mokslo metus. Šia proga į visas ugdymo institucijas ir ypač į katalikiškąsias mokyklas ir universitetus laišku kreipėsi Katalikiškojo ugdymo kongregacija – Šventojo Sosto institucija, visos Bažnyčios mastu kuruojanti švietimo ir ugdymo reiklaus.

Rugsėjo 13–14 d. Vilniuje minima Dievo gailestingumo vainikėlio maldos perdavimo ses. Faustinai 85 metų sukaktis.

Ketvirtadienį popiežius Pranciškus susitiko su Lampedūzos salos ir kitų Italijos savivaldybių atstovais, dalyvaujančiais „Snapshots from the Borders“ projekte.

Trečiadienio bendrosios audiencijos pabaigoje popiežius atkreipė dėmesį į šią dieną, rugsėjo 9-ąją, pirmą kartą minimą Tarptautinę švietimo sistemų apsaugos konfliktų sąlygomis dieną.

Senoviniai ir viduramžiški įsitikinimai apie angelus sargus įsišakniję tokioje pasaulėžiūroje, kur pasaulis suvokiamas kaip priešiškas ir pilnas pavojų. Vėliau atsirado naujovių.

Rugsėjo 8 d. Bažnyčios liturginis kalendorius mini Švč. M. Marijos gimimo šventę. Visą oktavą, rugsėjo 7–15 dienomis, Šiluvoje švenčiami Marijos gimimo atlaidai.

„Kartais gailestingumas yra kažkodėl atstumiamas, tarsi negalėtų suteikti jokių rezultatų, tarsi būtų nederamas ar net įžeidžiantis tą, kuriam jis rodomas. „Tai ne gailestingumas, tai investicija“, – skuba pabrėžti kai kurie geradariai.

Popiežius pasiuntė sveikinimą politikams ir ekonomistams, dalyvaujantiems šiomis dienomis šiaurės Italijos Cernobio miestelyje, prie Komo ežero, vykstančiame „The European House – Ambrosetti“ tarptautiniame forume.

Jau šio sekmadienio, rugsėjo 6-osios, išvakarių Mišiomis ir procesija per Šiluvos aikštę bus pradėti didieji Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidai (Šilinės). Rugsėjo 7–15 d. Marijos šventovė Šiluvoje pasitiks kiekvieną piligrimą, atvyksiantį čia melstis ir priimti palaiminimą sau, savo artimiesiems ir visam kraštui.

Popiežius Pranciškus priėmė grupę gamtosaugos ekspertų iš Prancūzijos, bendradarbiaujančių su šalies vyskupų konferencija. Ketvirtadienio rytą Vatikane įvykęs susitikimas – tai vienas šiuo metu, nuo rugsėjo 1-osios iki spalio 4-osios, minimo Kūrinijos laiko renginių. Popiežius valandėlę pasikalbėjo su savo svečiais – ekologijos klausimais su Bažnyčia Prancūzijoje bendradarbiaujančių ekspertų grupe ir kartu su jais atvykusiu Vyskupų konferencijos primininku arkivyskupu Éricu de Moulins-Beaufort’u – tačiau neskaitė šiam susitikimui iš anksto parengtos kalbos. Audiencijos dalyviams buvo įteiktas kalbos tekstas.

Kastantas Lukėnas

Šeštadienį Grigiškėse pašventinta Šventosios Dvasios bažnyčia. Bažnyčios statyba pradėta prieš ketverius metus, prieš penkiolika metų buvo pašventinti naujai įsteigtos parapijos namai su koplyčia. Grigiškių Šventosios Dvasios bažnyčia yra aštuntoji Vilniaus arkivyskupijoje per Nepriklausomybės dešimtmečius pastatyta bažnyčia. Šiuo metu Pilaitėje statoma Šv. Juozapo bažnyčia, rengiamasi statyti Šv. Jono Pauliaus II bažnyčią Pašilaičiuose.

Grįžkime prie drausmės, tvarkos laikymosi, prie vaikų auklėjimo. Centrinę vietą skirkime tiesai apie žmogų ir Dievo Karalystės žiniai, kurios negausime sėdėdami ant sofos ir žiovaudami. Tai kunigo Maurizio Patriciello pamąstymas.

Artėja šių metų Pasalinė misijų diena, kuri ir pandemijos sąlygomis bus minima, kaip buvo numatyta, spalio 18-ąją. Tai patvirtino Tautų evangelizavimo kongregacija, prašydama vietinėms Bažnyčioms vadovaujančius vyskupus pasirūpinti, kad ir šiais metais viso pasaulio tikintieji ypatinga malda ir aukomis paremtų misionierius. Mūsų tikėjimas yra misionieriškas. Reikia siekti, tikintieji visada atsimintų šį esminį tikėjimo bruožą, sakoma Tautų evangelizavimo kongregacijos paskelbtame komunikate.

Po „Viešpaties Angelo“ maldos popiežius priminė priartėjusį Kūrinijos laiką – penkias savaites skirtas maldai, kad žmonija sąmoningiau ir atsakingiau elgtųsi su gamta.

„Poryt, rugsėjo 1-ąją, minima Pasaulinė maldos už rūpinimąsi kūrinija diena. Nuo tos dienos iki spalio 4-osios kartu su kitų Bažnyčių ir tradicijų broliais krikščionimis švęsime Žemės jubiliejų, minėdami Pasaulinės Žemės dienos įsteigimo 50 metų sukaktį.“

Artėja „Kūrinijos laikas“ – penkios savaitės nuo rusėjo 1-osios iki spalio 4-osios, kurias prašoma skirti sielovadinėms iniciatyvoms ir maldai už mūsų visų bendrus namus. Pirmą kartą „Kūrinijos laikas“ buvo minimas pernai.

Socialinės nelygybės simptomai liudija apie socialinę ligą, kurią sukėlė iš sergančios ekonomikos kilęs virusas, pasakė trečiadienį popiežius bendrosios audiencijos katechezėje, transliuotoje iš Apaštališkųjų rūmų. Popiežius Pranciškus tęsė ciklą pokalbių apie koronaviruso pandemijos globalines pasekmes žmonių ir tautų gyvenimui, akcentavo socialinę nelygybę pasaulyje, ypač dėl socialinės nelygybės alkstančius vaikus ir dėl tos pačios priežasties mokyklos lankyti negalintį jaunimą.

Sekmadienio mitingai Baltarusijoje praėjo be smurto veiksmų, tačiau vėliau pranešta apie trijų opozicijos koordinacinė tarybos narių suėmimą, režimą kritikavusių valstybės tarnautojų atleidimą iš darbo, Nobelio premijos laureatės Svetlanos Aleksijevič iškvietimą į prokuratūrą.

Šiuos Bažnyčios tėvo šv. Augustino žodžius pakartojo Garbingasis Dievo tarnas popiežius Jonas Paulius I Romos vyskupijos dvasininkams. Jis kalbėjo 1978 metais per vienintelį susitikimą su Romos vyskupais, kunigais ir diakonais. Išrinktas popiežiumi 1978 metais rugpjūčio 26 dieną, 65 metų amžiaus Jonas Paulius I mirė rugsėjo 28 d. Jo susitikimas su dvasininkais įvyko rugsėjo 7 d.

Bažnyčios Estijoje portalas praneša apie Vatikane tęsiamą arkivyskupo kankinio Eduardo Profittlicho beatifikacijos bylą. Sovietinio teismo mirtimi nuteistas Estijos Katalikų Bažnyčios arkivyskupas mirė Kirovo kalėjime (Rusija) 1942 metų vasario 22 d. , likus nedaug laiko iki numatytos egzekucijos. Vokiečių kilmės jėzuitas Eduardas Profittlichas buvo Estijos pilietis, jis dešimtmetį ėjo vyriausio Estijos katalikų ganytojo pareigas.

Nuogąstavimai, kilę įtempčiausioje pandemijos fazėje – karantino metu, kai liturgija buvo tik transliuojama per socialinius tinklus, paragino imtis tolesnių tyrimų Italijoje, kurie šiandien tęsiami JAV.

„Kai tarnavau diakonu Čilėje, vienuolyno vyresnysis papasakojo apie planuojamą misiją Lietuvoje ir paklausė, ar sutikčiau važiuoti. Aš visada buvau pasirengęs važiuoti tiesiog bet kur. Todėl sutikau“, – pasakoja Įsikūnijusio Žodžio kongregacijai priklausantis argentinietis kun. Domingo Avellaneda Cabanillas. Jau daugiau nei šešiolika metų Lietuvoje gyvenantis Pumpėnų Švč. M. Marijos Škaplierinės parapijos klebonas Panevėžio vyskupijoje atlieka kunigo egzorcisto tarnystę, o taip pat yra ir aktyvus ateitininkas.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su pirmąja ponia Diana Nausėdiene Kaišiadoryse dalyvavo šv. Mišiose, skirtose 100-osioms kardinolo Vincento Sladkevičiaus gimimo metinėms paminėti. V. Sladkevičius buvo antrasis kardinolas Lietuvos istorijoje, paskirtas po 400 metų pertraukos.

Rugpjūčio 21-ąją Baltarusijos vyskupų konferencijos pirmininką arkivyskupą Tadeuszą Kondrusiewiczių, jo prašymu, priėmė Baltarusijos Respublikos Vidaus reikalų ministras Jurijus Karajevas.

Laisvė – būtina tiek darnaus valstybių vystymosi, tiek ir pačios jų egzistencijos sąlyga. Jos netektis visada atneša priespaudą, prievartą ir persekiojimus. Artėjanti rugpjūčio 23-ioji mūsų šaliai primena laisvės netektį.

Rugpjūčio 20-ąją sukako 100 metų nuo kardinolo Vincento Sladkevičiaus gimimo. Bažnyčios ganytojo ir visų gerbto autoriteto šimtosios gimimo metinės buvo pažymėtos Pivašiūnų šventovėje švenčiamuose Marijos ėmimo į dangų atlaiduose.

Į Vatikano II Susirinkimą pakvietęs popiežius šv. Jonas XXIII paskelbė Bažnyčios atsinaujinimo kursą, kurį tęsė visi jo įpėdiniai, nuo Pauliaus VI iki Pranciškaus. Tačiau dar prieš jį šią atsinaujinimo viziją puoselėjo kitas praėjusio šimtmečio popiežius, katalikų Bažnyčią paraginęs „Visa atnaujinti Kristuje“. Tai buvo popiežius Pijus X (1903–1914), Bažnyčios paskelbtas šventuoju 1954 m. Rugpjūčio 20-ąją – Pijaus X mirties metinės, o rugpjūčio 21-ąją minimas jo liturginis minėjimas.