Kastantas Lukėnas
Šeštadienį Grigiškėse pašventinta Šventosios Dvasios bažnyčia. Bažnyčios statyba pradėta prieš ketverius metus, prieš penkiolika metų buvo pašventinti naujai įsteigtos parapijos namai su koplyčia. Grigiškių Šventosios Dvasios bažnyčia yra aštuntoji Vilniaus arkivyskupijoje per Nepriklausomybės dešimtmečius pastatyta bažnyčia. Šiuo metu Pilaitėje statoma Šv. Juozapo bažnyčia, rengiamasi statyti Šv. Jono Pauliaus II bažnyčią Pašilaičiuose.
Paskutinį rugpjūčio sekmadienį piligrimyste į Šiluvą paminėta Padėkos už laisvę diena. Kauno ir Šiaulių vyskupijų eisenos, vadovaujamos ganytojų ėjo iš Tytuvėnų ir nuo Dubysos (Katauskių gyvenvietės), o Šiluvos bazilikoje visi drauge šventė Padėkos už laisvę Mišias. Nuo sovietmečio tęsiama tradicija rugpjūčio pabaigoje minėti kovas už laisvę šiemet naujai įprasminta solidarumu su baltarusiais. Praėjusį sekmadienį „Laisvės kelio“ akcijoje padrąsinimą ir viltį laisvės siekiantiems Baltarusijos žmonėms reiškė Lietuvos piliečių visuomenė, o Bažnyčios ganytojai kaimynų žygį į laisvę kvietė lydėti malda ir solidarumu.
Praėjusį sekmadienį Kaišiadorių katedroje iškilmingai minėtas kardinolo Vincento Sladkevičiaus gimimo šimtmetis. Apaštalinio nuncijaus arkivyskupo Petar Rajič sveikinime Kaišiadorių vyskupui rašoma: „Kai kurie didieji mūsų laikų kankiniai dėl Kristaus išoriškai nepaliejo savo kraujo, tačiau labai kentėjo sieloje. Kardinolas Vincentas Sladkevičius yra vienas iš tų tikrųjų liudytojų, prilyginamas lelijai, pasodintai Lietuvos žemėje, kuri skleidė nuostabų grožio ir Dievo tiesos kvapą“.
Kardinolas Audrys Juozas Bačkis Kaišiadorių katedroje sakytame pamoksle sugretino minimą jubiliejų su kitu, tai pat šiemet minimu šventojo Jono Pauliaus II gimimo šimtmečiu. Jis paliudijo, kaip anuomet tarnaudamas Vatikane dalyvaudavo kardinolo Vincento Sladkevičiaus susitikimuose su popiežiumi Jonu Pauliumi II ir matė su kokia broliška meile popiežius jį priimdavo, įdėmiai įsiklausydavo į jo nuomonę. Kardinolas Audrys J. Bačkis kvietė mokytis iš kardinolo Vincento Sladkevičiaus liudijimo ir pagal jo pasirinktą šūkį ryžtis tapti „gerumo ženklu“ Bažnyčioje ir visuomenėje.
Laikraštyje „XXI amžius“ iliustruotu reportažu pasakojama apie kardinolo Vincento Sladkevičiaus minėjimą Kaišiadoryse, taip pat atminimo renginį kardinolo tėviškėje Guronių kaime.
Praėjusį sekmadienį ypatingais šventiniais renginiais minėtas Simno Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios 500 metų jubiliejus. Šiemet Simnas paskelbtas mažąja Lietuvos kultūros sostine. Šia proga buvo pristatyta prof. Arvydo Šeškevičiaus nauja knyga „Simno bažnyčiai 500 metų“. Bažnyčios šventoriuje Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas pašventino šiam jubiliejui atminti skirtą kryžių, dalijosi prisiminimais, kaip dirbdamas Simne melioracijos darbų vykdytoju pagaliau po 13 metų bandymų buvo priimtas į Kauno kunigų seminariją. Po iškilmingų pamaldų miesto aikštėje kardinolui Sigitui Tamkevičiui buvo suteiktas Alytaus rajono Garbės piliečio vardas ir regalijos. Kardinolas Sigitas Tamkevičius darbavosi Simno parapijoje penkerius metus, Simno klebonijoje buvo parengtas pirmasis „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ numeris.
Penktajame žurnalo „Naujasis židinys-Aidai“ numeryje skelbiamas interviu su Telšių vyskupu Algirdu Jurevičiumi – jį kalbina Antanas Terleckas. Interviu pavadinimas „Įtampa visad išlieka ir bus...“ sietinas su baigiamuoju pokalbio klausimu apie Bažnyčios ir valstybės santykį. Vyskupas primena klasikinį teologinį požiūrį apie tikrąją krikščionių Tėvynę ir laikiną būvį gyvenant valstybėje. Pasak jo, įtampa tarp šių dviejų tikrovių visada išliks, tačiau mūsų krašte palyginti su kitomis šalimis ji minimali.
Paklaustas apie krikščioniškos ar katalikiškos žiniasklaidos prasmingumą vyskupas prisimena ilgametį bendradarbiavimą žurnale „Naujasis židinys-Aidai“ ir nuolat besikeičiančią krikščioniškos žiniasklaidos padėtį. Jis be kita ko pastebi, kad Lietuvos žiniasklaidoje linkstama kelti reitingus dirbtinai importuojant problemas iš užsienio šalių. Vokietijoje studijavęs ir šio krašto Bažnyčios padėtį pažįstantis dvasininkas sako, kad tenykštės problemos ir diskutuojamos aktualijos nuo mūsiškių skiriasi kaip žemė ir mėnulis...
Gana daug dėmesio pokalbyje skiriama ir visuotinės Bažnyčios gyvenimą skaudžiai palietusiems pedofilijos nusikaltimams. Vyskupas Algirdas Jurevičius primena apie Lietuvos vyskupų konferencijos daromus žingsnius, siekiant užkirsti kelią seksualiniams nusikaltimams prieš vaikus: vyskupijose paskirti kontaktiniai asmenys, į kuriuos tokiais atvejais raginama kreiptis.
Beje, „Naujajame židinyje“ minėtame interviu bendrais bruožais aptariama problema pastarosiomis savaitėmis skaudino Lietuvos tikinčiuosius konkrečiu atveju kitoje vyskupijoje: „Bernardinai.lt“ skelbiama Simono Bendžiaus publikacija apie dvasininką, teismo nubaustą dėl pornografijos platinimo. Žurnalisto užduodami reiklūs klausimai liudija katalikų pasauliečių bendrą atsakomybę už Bažnyčios gyvenimo skaudulius.
Įdomios ir kitos „Naujojo židinio-Aidų“ penktojo numerio publikacijos: jose svarstomos kultūros, visuomenės ir religijos gyvenimo sampynos, aktualiai prabyla istoriniai tekstai. Istorikas Liudas Jovaiša kedena Kristinos Sabaliauskaitės romanuose Silva rerum vaizduojamą tikrovę, kurioje dažnai prasišviečia šiandienos mąstymas. Istorikas pripažįsta rašytojos įtikinamai vaizduojamą buitiškąją ar daiktiškąją scenografiją, tačiau turi skaudžių priekaištų dėl istorinio suvokimo spragų vaizduojant anuometinės visuomenės bei valstybės funkcionavimą. Atskirame straipsnio skyriuje kritiškai aptariamas Sabaliauskaitės vaizduojamas jėzuitų gyvenimas Silva rerum romanuose.
Evangelikų teologas Holger Lahayne rašo apie sovietų ideologijos pasisavintą pirmąją lietuvišką knygą, Martyno Mažvydo „Katekizmą“, stabmeldiškai įžvelgiant joje tik paminklą kalbai, o nutylint esminę krikščioniškojo mokymo žinią. Autorius klausia: „Kada desovietizuosime Mažvydą?“
Vilniaus m. savivaldybės nuotrauka
