„Kartais gailestingumas yra kažkodėl atstumiamas, tarsi negalėtų suteikti jokių rezultatų, tarsi būtų nederamas ar net įžeidžiantis tą, kuriam jis rodomas. „Tai ne gailestingumas, tai investicija“, – skuba pabrėžti kai kurie geradariai.
Turime stengtis pripažinti gailestingumą esant tuo, kuo jis iš tiesų yra – kilnią iniciatyvą, kuri siekia pagerinti žmogaus gyvenimo sąlygas“, – 2013 metais rašė tuometinis Jungtinių Tautų Organizacijos generalinis sekretorius Ban Ki-moon, džiaugdamasis, kad į JTO kalendorių 2012 metais oficialiai įtraukta Tarptautinė gailestingumo diena. Ji minima rugsėjo 5-ąją ir jos įsteigimo pagrindas yra šv. Motinos Teresės gyvenimo pavyzdys.
Rugsėjo 5 dieną taip pat minimas Motinos Teresės liturginis atminimas. Tai jos išėjimo pas dangiškąjį Tėvą diena. Motina Teresė, sulaukusi 87 metų amžiaus, nugyvenusi itin vaisingą gyvenimą, mirė 1997 rugsėjo 5 dienos vakare, apie 21.30 val. Ji buvo popiežiaus Jono Pauliaus II paskelbta palaimintąja 2013 metais ir šventąja 2016 metų rugsėjo 4-ąją, Romoje. Kanonizacijos apeigoms vadovavo popiežius Pranciškus, tai buvo viena iš jo paskelbto nepaprastojo Gailestingumo Jubiliejaus viršūnių.
Du Motinos Teresės pašaukimai
Albanų kilmės Gonxha Agnes Bojaxhiu (1910–1997), kilusi iš Makedonijos, vienuolės misionierės pašaukimo keliu Loreto seserų kongregacijoje pradėjo eiti 1928 metais, atvyko į į Indiją būdama devyniolikos, du dešimtmečius tarnavo seserų kongregacijoje mokytojaudama, išsiskirdama artimo meile, uolumu, pasiaukojimu ir džiaugsmu. Sesuo Teresė 1946 metais gavo naują Jėzaus kvietimą „atsisakyti visko ir tarnauti jam vargingiausiuose tarp vargšų“, į jį atsiliepusi gavo leidimą pradėti apaštalavimą Kalkutos vargšų kvartaluose. 36 metų vienuolės pradėtas darbas plėtėsi jos vadovautoje naujoje Dievo Meilės misionierių seserų kongregacijoje, patvirtintoje vyskupijos 1950 metais ir Apaštalų Sosto 1965 metais „idant numalšintų nukryžiuoto Jėzaus begalinį meilės ir sielų troškulį, darbuodamasi vardan vargingiausių tarp vargšų išgelbėjimo ir pašventinimo“. Jos darbas pranoko visas sienas ir pelnė visų įsitikinimų žmonių pripažinimą, kaip byloja Nobelio taikos premija, Motinai Teresei paskirta 1979 metais.
Gailestingumo šviesa
„Motina Teresė per visą savo gyvenimą dosniai dalijo Dievo gailestingumą, visiems tarnavo, visus priėmė, gynė žmogaus gyvybę – negimusią, apleistą, atmestą“, – kanonizacijos šv. Mišių homilijoje kalbėjo popiežius Pranciškus. – „Gynė gyvybę be paliovos skelbdama, kad „negimusysis yra pats silpniausias, mažiausias tarp mažutėlių, vargingiausias“. Ji pasilenkdavo prie mirštančių žmonių, paliktų gatvių pakraščiuose, juose atpažindavo Dievo jiems suteiktą orumą; kėlė balsą pasaulio didžiūnų akivaizdoje, kad jie pripažintų savo kaltes ir pamatytų savo sukurtą nusikalstamą skurdą. Gailestingumas buvo druska, suteikianti skonį kiekvienam jos darbui, ir šviesa, praskaidrinanti sutemas tiems, kurie nebeturėjo net ašarų, kad verktų dėl savo skurdo ir kančios.
„Jos misija miestų periferijose ir gyvenimo paribiuose iki mūsų dienų išlieka kaip Dievo artumo patiems vargingiausiems žmonėms liudijimas. Šiandien šios nepaprastos moters ir vienuolės pavyzdį suteikiu viso pasaulio savanoriams: ja sekdami siekite šventumo!“
2016 rugsėjo 4-ąją Motina Teresė paskelbta šventąja
„Manau, kad galbūt bus truputį sunku vadinti ją šventąja: jos šventumas mums toks artimas, toks švelnus ir vaisingas, kad spontaniškai ją ir toliau vadinsime Motina Terese“, – sakė Pranciškus.
„Ši nepavargstanti gailestingumo darbininkė tepadeda mums geriau suprasti, kad vienintelis mūsų veikimo kriterijus turi būti neatlyginama meilė, laisva nuo bet kokios ideologijos ir visų suvaržymų, dovanojama visiems, nepriklausomai nuo kalbos, kultūros, rasės ar religijos. Motina Teresė mėgdavo sakyti: „Aš nors ir nekalbu jų kalba, tačiau galiu jiems nusišypsoti“. Nešiokimės širdyje jos šypseną ir dovanokime ją visiems, ką sutinkame savo kelyje, ypač kenčiantiesiems. Šitaip atversime džiaugsmo ir vilties akiračius pasitikėjimą praradusiai, supratimo ir gerumo trokštančiai žmonijai“.
Motinos Teresės kapas yra Kalkutoje, Dievo Meilės misionierių seserų kongregacijos centriniuose namuose. Ant jo užrašytas Viešpaties įsakas, tapęs pagrindiniu Motinos Teresės gyvenimo dėsniu: „kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau“ (žr. Jn 15, 12).
Atšaukti minėjimai ir popiežiaus žinutė
Dėl bendros pandeminės situacijos ir jos lemtų suvaržymų daug kur, visų prima pačioje Kalkutoje, šiemet teko atšaukti planuotus didesnius minėjimus arba juos labai apriboti. Kalkutoje šiemet nebuvo švęsta novena, kuri kasmet prasidėdavo rugpjūčio 26-ąją, Motinos Teresės gimimo dieną, ir būdavo užbaigiama rugsėjo 5-ąją, jos mirties ir liturginio minėjimo dieną. Šiemet, beje, taip pat sukako 110 metų nuo Motinos Teresės gimimo. Ši sukaktis buvo paminėta šv. Mišiomis, kuriose dalyvavo tik nedidelis skaičius Motinos Teresės seserų.
Panašiai rugsėjo 5 dienos rytą Dievo Meilės misionierių seserų kongregacijos būstinės Kalkutoje koplyčioje buvo paminėtas ir jos liturginis atminimas. Šv. Mišioms, kuriose dalyvavo nedidelė grupė seserų, vadovavo Kalkutos arkivyskupas Thomas D’Souza, lydimas dviejų kunigų. Kita vertus, pamaldos buvo transliuotos Kalkutos arkivyskupijos YouTube paskyroje, jas tiesioginiu laiku galėjo stebėti žmonės iš viso pasaulio.
Jei šiemet šv. Motinos Teresės bendruomeniniai ir iškilmingi liturginiai minėjimai daug kur buvo atšaukti, tai nėra kliūčių juos paminėti tuo matmeniu, kurį Katalikų Bažnyčia vadina šventųjų bendravimu. Kaip rašoma popiežiaus Pranciškaus rugsėjo 5 dienos žinutėje Twitter socialiniame tinkle, „Motina Terese, nenuilstanti gailestingos meilės darbininke, melsk už mus, kad veltui visiems, nepriklausomai nuo kalbos, kultūros, kilmės ir religijos dovanojama meilė visada būtų mūsų veiksmų kriterijus“.
(RK / Vatican News)
