Ketvirtadienį popiežius Pranciškus susitiko su Lampedūzos salos ir kitų Italijos savivaldybių atstovais, dalyvaujančiais „Snapshots from the Borders“ projekte.
Projektą „Snapshots from the Borders“ – „Momentinės nuotraukos iš pasienių“ finansuoja Europos Sąjunga. Jame dalyvauja 19 šalių savivaldybės, per kurių teritorijas eina arba neseniai ėjo migrantų srautai. Šiuo projektu siekiama ugdyti supratimą apie pasaulinę tarpusavio priklausomybę ir migracijos srautų priežastis, prisidėti prie tarptautinės bendruomenės užsibrėžtų „Darnaus vystymosi tikslų“ įgyvendinimo. Projekto tikslas – taip pat skatinti bendradarbiavimą tarp Europos pasienio savivaldybių, kurias paveikė migracijos srautai.
Dabartinė migracijos panorama yra labai sudėtinga ir dažnai turi dramatiškų pasekmių, sakė Pranciškus audiencijos dalyviams. Norėdami visa tai geriau suprasti, turime geriau ištirti globalias priežastis, lemiančias migracijos srautus. Iššūkiai yra įvairūs ir jie saisto mus visus. Niekas negali likti abejingas žmonių tragedijoms, kurios vyksta įvairiuose pasaulio regionuose. Popiežius visų pirma paminėjo tas tragedijas, kurios, žiūrint iš Romos perspektyvos, greičiausiai pastebimos – tai migrantų kapinynu virtusi Viduržemio jūra.
Savo kalboje Pranciškus paminėjo šių metų vasario mėnesį, dar prieš pandemijos kritinę fazę, pietų Italijos Bario uostamiestyje vykusį Viduržemių jūros šalių vyskupų susitikimą, kuriame ir jis pats dalyvavo. Jo metu buvo išsakytas susirūpinimas visų pirma dėl konfliktų ir sudėtingos padėties Artimųjų Rytų regione, iš kurio bėga tūkstančiai žmonių, ieškančių saugesnio ir geresnio gyvenimo. Tarptautinė bendruomenė apsiribojo karinėmis intervencijomis, o juk akivaizdu, kad pirmiausiai reikėtų padėti kurti tokias visuomenes, kurių piliečiai turėtų galimybę prisiimti atsakomybę už bendrąjį gėrį. Akivaizdu, sakė popiežius, kad tam yra būtinas konkretus solidarumas ir bendra atsakomybė.
Pasak Pranciškaus, būtina keisti mūsų visų požiūrį į migracijos reiškinį. Migracijos reiškinyje mes turime matyti žmones, turime iškelti į centrą jų veidus ir istorijas. Reikalingas naujasis humanizmas, sakė popiežius, patikslindamas, kad, sakydamas „naujasis humanizmas“, jis galvoja ne tik apie naują filosofinę prieigą, bet ir apie mūsų konkretaus kasdieninio elgesio stilių.
Pasienio teritorijų gyventojai, pilietinių ir bažnytinių bendruomenių nariai yra pašaukti būti pirmaisiais šios kaitos dalyviais, nes jie turi daugiausiai galimybių susitikti. Sienos, kurios buvo laikomos skiriančiomis kliūtis, gali tapti sąlyčio taškais, tarpusavio pažinimo, abipusio praturtėjimo, bendrystės įvairovėje erdvėmis. (JM / Vatican News)
