Popiežius Pranciškus priėmė grupę gamtosaugos ekspertų iš Prancūzijos, bendradarbiaujančių su šalies vyskupų konferencija. Ketvirtadienio rytą Vatikane įvykęs susitikimas – tai vienas šiuo metu, nuo rugsėjo 1-osios iki spalio 4-osios, minimo Kūrinijos laiko renginių. Popiežius valandėlę pasikalbėjo su savo svečiais – ekologijos klausimais su Bažnyčia Prancūzijoje bendradarbiaujančių ekspertų grupe ir kartu su jais atvykusiu Vyskupų konferencijos primininku arkivyskupu Éricu de Moulins-Beaufort’u – tačiau neskaitė šiam susitikimui iš anksto parengtos kalbos. Audiencijos dalyviams buvo įteiktas kalbos tekstas.
Visa žmonija yra viena šeima, pašaukta gyventi bendruose namuose, rašo popiežius. Visiems mums kelia nerimą gamtai daroma žala. Dabartinė pandemijos krizė dar aiškiau parodė, kokie esame pažeidžiami, kaip labai esame vieni su kitais susieti. Visi kartu gyvename pasaulyje ir esame atsakingi už jo likimą, suprasdami, kad netinkamas elgesys su juo gali turėti rimtų pasekmių ne tik aplinkai, bet ir žmonių sambūviui.
Galime džiugtis, sakoma popiežiaus kalbos tekste, kad šiai laikais vis daugiau žmonių suvokia dabartinės pasaulio būklės rimtumą ir kad ekologijos tema tampa vis aktualesnė, daro vis daugiau įtakos politiniams ir ekonominiams pasirinkimams. Nors, antra vertus, suprantame, kad reikia dar labai daug nuveikti, o kartais, deja, matome ir labai daug lėtumo ar netgi žingsnius atgal.
Katalikų Bažnyčia, patikino popiežius, yra pasiryžusi visapusiškai remti pastangas saugoti mūsų visų bendrus namus. Ji neturi paruoštų konkrečių sprendimų, kuriuos galėtų pasiūlyti, tačiau nori prabilti į žmonių sąžines, paskatinti rimtą ekologinį atsivertimą, be kurio neįmanoma atsakyti į didžiuosius iššūkius, su kuriais šiandien susiduria žmonija.
Tikėjimas įpareigoja krikščionis saugoti gamtą, rūpintis pažeidžiamiausiais broliais ir seserimis. Šventasis Raštas mus moko, kad pasaulis neatsirado iš chaoso ir atsitiktinumo, bet kad jį sukūrė mylintis Dievas. Visata yra graži ir gera, o jos apmąstymas leidžia mums įžvelgti begalinį jos Kūrėjo grožį ir gerumą. Kiekvienas sutvėrimas, net pats mažiausias, yra Dievo meilės kūrinys, turintis savo vietą pasaulyje. Krikščionis privalo gerbti ir tausoti jam patikėtą kūriniją. Ir nors žmogus turi teisę naudotis gamtos vaisiais, jis negali laikyti savęs jos savininku. Jei gamta laikoma tik pelno šaltiniu, tuomet išsiderina pasaulio harmonija, atsiranda nelygybė, neteisybė ir kančia. Žmogus yra pasaulio prižiūrėtojas ir jam teks duoti savo darbo ataskaitą.
Dabartinė ekologinė krizė yra labai glaudžiai susijusi su mūsų laikų etine, kultūrine ir dvasine krize. Dėl to, rašo Pranciškus, cituodamas savo encikliką Laudato si’, „negalime pasiduoti iliuzijai, kad savo santykį su gamta bei aplinka įstengsime išgydyti neišgydę visų svarbiausių santykių tarp žmonių“ (LS 119). Kol neatsinaujins žmogus, kol nebus išgydyta žmogaus širdis, tol nebus įmanoma tikėtis pagydyti ir pasaulio ligų, nuo kurių kenčia žmonės ir gamta.
Popiežius rašo, kad nors kai kam mūsų planetos būklė atrodo katastrofiška, o tam tikros situacijos netgi negrįžtamos, mes, krikščionys, neprarandame vilties, nes mūsų žvilgsnis nukreiptas į Jėzų Kristų. Dievas atėjo į pasaulį aplankyti savo kūrinių ir apsigyveno tarp mūsų. Jis mus gydo ir skatina iš naujo atrasti prarastą harmoniją, atkurti darnius santykius ir su savo broliais bei seserimis, ir su gamta. (JM / Vatican News)
