Sąžinės apgauti neįmanoma. Kartais ją galima pamėginti užmigdyti, bet galiausiai ji vis tiek prabyla ir atneša sąmyšį į sielą, besiilginčią savo Kūrėjo ir trokštančią meilės bei harmonijos.

Sekmadienio Evangelijoje Jėzus kalba apie santuokos kilnumą, kurį Dievas jai suteikė nuo pat pasaulio sukūrimo. Mišių Evangelijos skaitinį popiežius Pranciškus komentavo prieš sekmadienio vidudienio „Viešpaties Angelo“ maldą.

Evangelisto Morkaus pasakojimas prasideda fariziejų provokacija: kaip suderinti santuokos neišardomumą su paties Mozės nustatyta norma, kad tam tikrais atvejais vyras gali parašyti skyrybų raštą? Atsakydamas, Jėzus paaiškina, kad skyrybų Dievas nesukūrė, o ši norma atsirado dėl žmogaus širdies kietumo. Mozė suteikė nuolaidą, kad būtų galima užpildyti spragas, dėl žmonių egoizmo atsirandančias visuomenės audinyje.

„Globėjas – Šventoji Dvasia, kurį mano vardu Tėvas atsiųs, – jis išmokys jus visko ir viską primins, ką esu jums pasakęs“, - žodžiais iš Evangelijos pagal Joną savo homiliją pradėjo popiežius Pranciškus iškilmingose Vyskupų Sinodo jaunimui atidarymo šventosiose Mišiose trečiadienį, spalio 3-iąją dieną.

Homilija Misisogos (Kanada) Lietuvos kankinių bažnyčioje minint jos konsekracijos 40-metį ir statytojo kun. Petro Ažubalio gimimo 100-metį bei pirmosios Šv. Jono Krikštytojo parapijos Toronte įsteigimo 90-metį.

Kiekvienais metais spalio 3-iosios vakarą visa Pranciškoniškoji šeima mini tranzitą – šventojo Pranciškaus Asyžiečio perėjimą iš šio pasaulio į gyvenimą su Dievu. Tranzitas pranciškonams tradiciškai tapo svarbiu ir netgi privalomu metiniu įvykiu. Šis liturginis šv. Pranciškaus perėjimo atkartojimas yra gyvybingas ir be jo kažko svarbaus trūktų. Jis sustiprina gyvą Pranciškaus atminimą ir atnaujina pranciškonų įsipareigojimą sekti Kristų neturtėlio iš Asyžiaus būdu.

Šventųjų Angelų Sargų privalomo liturginio minėjimo Šventąsias Mišias antradienį popiežius Pranciškus aukojo savo namų koplyčioje Šventosios Mortos Namuose. Mišias popiežius paskyrė jose dalyvavusiai vienuolei, šią dieną atšventusiai savo vienuolinio gyvenimo dvidešimt penktąsias metines. Šventasis Tėvas Mišių homilijoje iškėlė Dievo mums pavestų Angelų Sargų vaidmenį – angelai yra mūsų gyvenimo palydovai, globėjai ir kelrodžiai, jie yra į Dievą atvertos durys.

„Per ilgai žvelgėme kitur iš meilės institucijai ir norėdami apginti save, vyskupus ir kunigus“, komentavo tyrimą vokiečių vyskupų konferencijos pirmininkas, kuris pripažino, kad „dažnai buvo skatinamas klerikalizmas, kuris savo ruožtu pasitarnavo pridengiant smurtą ir prievartą“.

Popiežius Pranciškus sekmadienio vidudienio maldos susitikime su maldininkais Šv. Petro aikštėje pristatė Mišių Evangelijos skaitinį apie vieną iškalbų momentą Jėzaus ir jo mokinių gyvenime. Mokiniai pastebėjo žmogų, kuris nepriklausė Jėzaus sekėjų grupei, tačiau Jėzaus vardu išvarinėjo demonus. Mokiniai norėjo tai uždrausti.

Sekmadienį Marselyje palaimintuoju paskelbtas kun. Jonas Krikštytojas Fouque. „Jis visą savo gyvenimą ėjo parapijos vikaro pareigas, tai gražus pavyzdys karjeristams!“ - pasakė sekmadienį popiežius Pranciškus kreipdamasis į Viešpaties Angelo maldos dalyvius.

Vyskupų Sinodo asamblėjoje tema: „Jaunimas, tikėjimas ir pašaukimo įžvelgimas“ dalyvaus 267 Sinodo Tėvai, o tarp asamblėjos auditorių yra 34 jaunuoliai, nuo 18 iki 28 metų amžiaus, padėsiantys Sinodo Tėvams išgirsti daugelio bendraamžių balsą. Šventojo Sosto ir Kinijos pasirašyto susitarimo dėka asamblėjoje pirmą kartą dalyvaus du vyskupijai iš kontinentinės Kinijos.

„Šventasis Mykolai, padėki kovoti už mūsų išganymą. Šv. Gabrieliau, atneški viltį teikiančią gerąją naujieną. Šv. Rapolai, apsaugoki mus mūsų kelionėje.“ Šiais žodžiai popiežius šeštadienį, rugsėjo 29-ąją, pasveikino su Arkangelų šventųjų Mykolo, Gabrieliaus ir Rapolo švente.

Popiežius Pranciškus penktadienį dar kartą prisiminė savo vizitą Baltijos šalyse. Kalbėdamas Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos plenarinės sesijos dalyviams Šventasis Tėvas pasidžiaugė brandžiu ekumenizmu, patirtu šią savaitę „Marijos žemėje“.

Popiežius Pranciškus prašo tikinčiuosius visame pasaulyje spalio mėnesį kiekvieną dieną kalbėti Rožinį ir melstis, kad Švenčiausioji Mergelė Marija ir šv. Arkangelas Mykolas gintų Bažnyčią nuo velnio, siekiančio mus atskirti nuo Dievo ir supriešinti vienus su kitais.

Popiežius Pranciškus paskelbė žinią Pasaulinės kurčiųjų dienos proga. Ji kasmet minima paskutinį rugsėjo sekmadienį. Šį penktadienį sukako 60 metų nuo pirmosios kurčiųjų dienos paminėjimo 1958 m. rugsėjo 28 d.

Šventasis Sostas nesiekė ir nesiekia nieko kito, kaip tik Bažnyčiai būdingų dvasinių ir sielovadinių tikslų: remti Evangelijos skelbimą, pasiekti ir saugoti katalikų bendruomenės Kinijoje pilną ir regimą vienybę.

Trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams popiežius Pranciškus kalbėjo apie ką tik pasibaigusią savo apaštališkąją kelionę į Baltijos šalis.

Rugsėjo viduryje pasirodė į lietuvių kalbą išversta brolio pranciškono Casey Cole knyga „Pašaukimas. Kas nutinka pasakius Dievui „Taip“. Joje jaunas amerikietis brolis atvirai pasakoja apie savo pašaukimą bei kelia aštrių klausimų: Ką daryti, jeigu Bažnyčia ir bendruomenė pasirodo ne tokia, kokiai „pasirašiau“? Kas nutiks, jeigu pasišventęs Dievui beviltiškai įsimylėsiu? Ką reiškia gyventi evangeliniu neturtu ir būti mažesniuoju, jei priklausau privilegijuotųjų klasei? 

Kaip gi neatsiminti „dainuojančios revoliucijos“, tos dviejų milijonų žmonių grandinės, nusidriekusios nuo čia iki Vilniaus? – sakė popiežius Pranciškus Taline aukotų Mišių homilijoje.

Popiežius Pranciškus antradienį pietavo seserų brigitiečių vienuolyne Talino rytiniame pakrašty. Maža brigitiečių bendruomenė Estijos sostinėje įsikūrė iškart po nepriklausomybės paskelbimo 1991 m.

Žinome, kad daugelis dar nepažįsta Jėzaus ir gyvena paniurę ir paklydę. „Meilė mirė, meilė išnyko, meilė čia daugiau nebegyvena“ pacitavo popiežius Kerli Koiv dainą. „Ne. Aš jus prašau: darykime taip, kad meilė būtų gyva; visi mes turime tai daryti!

Po ekumeninės maldos Rygos liuteronų katedroje popiežius persikėlė į už kelių šimtų metrų esančią šv. Jokūbo katalikų katedrą, lydimas, kaip ir visuose kituose susitikimuose, Rygos katalikų arkivyskupo Zbignevo Stankevičs. Šis tarė įvadinį žodį, trumpai pristatydamas popiežiui katedroje jo laukusius senelius, tiek pasauliečius, tiek dvasininkus ir vienuolius, vyrus ir moteris, kurie negalėjo nuvykti į šv. Mišias Agluonos šventovėje, į pagrindinį popiežiaus ir Latvijos katalikų susitikimą. Daugelis iš senelių, priminė ganytojas, patyrė ateistinio sovietinio režimo grasinimus ir persekiojimus., nepaisant to, įvairiais būdais tęsė tarnauti artimui. Ne vienas, pridūrė arkivyskupas, šiandien gyvena labai neturtingai.

Latvijoje šv. Mišias pirmadienį aukojantis popiežius Pranciškus paprašė šalies gyventojų būti artimesniais ir labiau aukotis kitų labui.

Pontifikas paragino latvius „paliesti“ kitų kančią, nors atsivėrimas kitiems kartais gali ir užgauti.

Čia, Lietuvoje yra Kryžių kalnas, kur tūkstančiai žmonių nuo amžių statė kryžius. Kviečiu Jus, kalbėdami Viešpaties Angelo maldą, prašyti Mergelės Marijos, kad mums padėtų pastatyti mūsų tarnystės kryžių.

Savaitgalį Lietuvoje viešėjęs popiežius Pranciškus pasakė kelias kalbas, viešas maldas, homiliją sekmadienio šv. Mišiose. Visi Šventojo Tėvo pasisakymai buvo tarpusavy susiję, orientuoti į kelias pagrindines temas. Kokios jos? Kokias žinias Lietuvos gyventojams perduoti norėjo 266-asis Romos vyskupas?

Rugsėjo 24 d. popiežius Pranciškus tęsia savo baltiškąjį vizitą, lankydamasis Latvijoje. Rygoje popiežius susitiks su prezidentu Raimondu Vējoniu, kalbės valdžios bei visuomenės atstovams, diplomatinio korpuso nariams. Pagerbs latvių didvyrius prie Laisvės paminklo, esančio miesto centre. Prieš išvykdamas į Agluoną, kur aukos Mišias, popiežius Rygos liuteronų katedroje dalyvaus ekumeniniame susitikime. Kaip žinome, Latvijoje gausiausia krikščionių bendruomenė yra liuteronai – jie sudaro beveik pusę visų Kristaus išpažinėjų bendruomenės. Katalikų ir ortodoksų gretos mažesnės – jų yra po 26 proc.

Priešpaskutinis popiežiaus susitikimas Vilniuje šeštadienį buvo pats gausiausias, pats triukšmingiausias, pats energingiausias – su tūkstančiais jaunuolių ir jaunų žmonių Katedros aikštėje. Kaip rašė organizatoriai, dar vasarą internetu išdalyta apie 30 tūkst. nemokamų kvietimų. Pagrindinė Vilniaus aikštė pradėjo pildytis jau keletą valandų prieš Pranciškaus atvykimą, čia įrengtoje scenoje jaunimo laukė turtinga muzikos ir pasirodymų programa.

Man atrodo, kad tikrasis popiežiaus susitikimas su jaunimu vyko Kauno arkikatedroje. Mes, žurnalistai, įsiveržėme Akatisto maldos viduryje ir kunigams, seminaristams, vienuoliams ir vienuolėms vis dar giedant bizantinę maldą Mergelei Marijai, aplink jautėsi pakylėtas bruzdėjimas. Tai buvo ne išsiblaškęs, o džiugaus laukimo kupinas bruzdesys. Pagalvojau, kad būtent čia susirinko jaunos širdys, čia buvo susitelkusios vaikų akys.

Iš ten išėję, jie keliavo per Galilėją. Jėzus nenorėjo, kad kas apie tai žinotų. Mokydamas savo mokinius, jis tvirtino: „Žmogaus Sūnus bus atiduotas į žmonių rankas, ir jie nužudys jį, bet nužudytas jis po trijų dienų prisikels“. Mokiniai nesuprato tų žodžių, bet nedrįso jį klausti. Jie atėjo į Kafarnaumą. Namie jis paklausė juos: „Apie ką kalbėjotės kelyje?“ Jie tylėjo. Mat kelyje jie ginčijosi, kuris iš jų didžiausias. Atsisėdęs jis pasišaukė Dvylika ir tarė: „Jei kas trokšta būti pirmas, tebūnie paskutinis ir visų tarnas!“ Paėmęs mažą vaiką, pastatė tarp jų ir, apsikabinęs jį, pasakė: „Kas dėl manęs priima tokį vaikelį, tas priima mane, o kas priima mane, tas ne mane priima, bet tą, kuris yra mane siuntęs“. (Mk 9, 30-37)

Vienas pagrindinių popiežiaus vizito Lietuvoje įvykių yra susitikimas su jaunimu Vilniaus katedros aikštėje. Kaip jam buvo ruoštasi? Kaip rengta programa, kas dalyvavo rengime, kaip parinkta liudijimų tematika ir pakviesti kalbėti jauni žmonės? Kiek pasirengimuose dalyvavo „institucinė“ Bažnyčia, o kiek pats jaunimas? Klausiame vyskupą Darių Trijonį, Lietuvos vyskupų konferencijoje atsakingą už jaunimo sielovadą.

„Popiežiaus vizito pasirengimo darbai vyksta skandžiai, ūpas geras, atrodo, kad žmonės susirūpinę tik dėl orų“, – teigia Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas ir atkreipia dėmesį į maldos galią. Seselės, kunigai ir tikintieji meldžiasi už gerus orus. Tačiau arkivyskupas pabrėžė, jog per orus gali būti drausminamas mūsų tikėjimas. Fatimoje saulės stebulą išvydo tie, kurie kelias valandas iškentėjo liūtyje. Pernai pal. Teofiliaus Matulionio relikvijas vežant į Vilniaus katedrą taip pat pliaupė lietus, bet kariams relikvijorių įnešant į Katedrą dangus užsivėrė. G. Grušas linki neprarasti vilties ir melsti gero oro, jei bus prastas – nepabijoti ateiti ir su skėčiu. Kaip sakė popiežius Jonas Paulius II prieš 25 metus lietuje merkiant susirinkusį jaunimą, tai yra malonių lietus.

Lietuvai laukiant popiežiaus Pranciškaus, Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (jėzuitų) bažnyčia, esanti Rotušės aikštėje, bus atvira ir naktį. Atvykusieji galės užeiti bet kuriuo metu, nes nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio čia vyks nepertraukiamas maldos budėjimas. Šis laukimo laikas prasidės rugsėjo 21 d. 20 val. šv. Mišiomis su popiežiaus vizito savanoriais, jas aukos Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ. Po Mišių prasidės Švč. Sakramento adoracija, kuri tęsis iki rugsėjo 23 d. 4.30 val. ryto, kai visa programa persikels į Kauno Santakos parką.