Po ekumeninės maldos Rygos liuteronų katedroje popiežius persikėlė į už kelių šimtų metrų esančią šv. Jokūbo katalikų katedrą, lydimas, kaip ir visuose kituose susitikimuose, Rygos katalikų arkivyskupo Zbignevo Stankevičs. Šis tarė įvadinį žodį, trumpai pristatydamas popiežiui katedroje jo laukusius senelius, tiek pasauliečius, tiek dvasininkus ir vienuolius, vyrus ir moteris, kurie negalėjo nuvykti į šv. Mišias Agluonos šventovėje, į pagrindinį popiežiaus ir Latvijos katalikų susitikimą. Daugelis iš senelių, priminė ganytojas, patyrė ateistinio sovietinio režimo grasinimus ir persekiojimus., nepaisant to, įvairiais būdais tęsė tarnauti artimui. Ne vienas, pridūrė arkivyskupas, šiandien gyvena labai neturtingai.
Nei nacistinis režimas, nei sovietinis užgesino jūsų tikėjimą jūsų širdyse, - sakė popiežius Pranciškus, kreipdamasis į senelius, - neatbaidė, kalbant apie kai kuriuos, nuo kunigiško ar vienuolinio gyvenimo pasirinkimo, nuo katechezės, nuo įvairių bažnytinių tarnysčių, nepaisant pavojaus gyvybei. Kovojote gerą kovą, baigiate savo bėgimą, išsaugojote tikėjimą (žr. 2 Tm 4,7). Šventasis Tėvas priminė apaštalo Jokūbo, kuriam dedikuota katedra, laiško žodžius apie kantrybę, ištvermę išbandymuose, neprarandant džiaugsmo (žr. Jok 1,2-4).
Jūs, - tęsė Pranciškus, - eikvoję savo sielą ir kūną, atidavę gyvenimą siekdami savo tėvynės laisvės, daug kartų jaučiatės užmiršti. Nors skamba paradoksaliai, šiandien, laisvės vardu, laisvi žmonės palenkia senelius vienatvei, atskirčiai, trūkumams, net skurdui. Tie, kurie kovojo už teises, tampa taip vadinamo laisvės ir pažangos traukinio paskutiniu vagonu, kitų šventės stebėtojai, pagerbti, tačiau pamiršti kasdienybėje.
Ir vis tik, pasak jo, apaštalo Jokūbo žodžiai padeda nepasiduoti nepatogumams, liūdesiui, neprarasti švelnumo ir vilties, netapti kietaširdžiais, išlaikyti dvasios jaunystę. Apaštalas kviečia kantrybei (5,7) panaudodamas žodį, kuris gali išreikšti du dalykus: kantrų ištvėrimą ir kantrią viltį.
Drąsinu ir jus būti, savo šeimose, abiejų laikysenų pavyzdžiais: ištvermės ir vilties, abiem atvejais kantriais. Tai toliau kursite savo tautą. Jūs, išgyvenę daug metų laikų, esate gyvas ištvermės sunkumuose liudijimas, bet taip pat ir pranašystės dovana, primenanti jaunoms kartoms, jog rūpestis ir apsauga tų, kurie ėjo prieš mus, patinka ir yra vertinama Dievo, ir šaukiasi Dievo, kai taip nėra. Jūs, išgyvenusieji daug metų laikų, nepamirškite, jog esate tautos šaknys, šaknys jaunų daigų, kurie dar turi sužydėti ir subrandinti vaisių.
*
Po susitikimo su seneliais popiežius išvyko į Šventosios Šeimos namus, didelį socialinį centrą tiek seniems, tiek poroms, tiek jauniems. Pranciškus pasisveikino su keliais iš jų, o po to pietavo su Latvijos vyskupų konferencijos nariais. (RK / Vatican News)
