Savaitgalį Lietuvoje viešėjęs popiežius Pranciškus pasakė kelias kalbas, viešas maldas, homiliją sekmadienio šv. Mišiose. Visi Šventojo Tėvo pasisakymai buvo tarpusavy susiję, orientuoti į kelias pagrindines temas. Kokios jos? Kokias žinias Lietuvos gyventojams perduoti norėjo 266-asis Romos vyskupas?
Pasak kultūros istoriko, buvusio ambasadoriaus prie Šventojo Sosto, Vilniaus universiteto profesoriaus Vytauto Ališausko, pirmoji tema – istorinio paveldo reikšmė dabarčiai. „Popiežius pabrėžė tęstinumą ir tai, kad istorinis paveldas bei kančios neturi tapti nei nostalgijos objektu, nei skriaudų akcentavimu. Jis turėtų tapti ateities, naujos tikrovės kūrimo šaltiniu, – sakė pašnekovas. – Daug iškentę, patyrę du totalitarinius režimus turime pagrindą suprasti kitų tautų ar kitų žmonių grupių vargą, ištiesti jiems pagalbos ranką.“ Pranciškus omeny turėjo ne tik materialinius poreikius, bet ir dvasinius, psichologinius, moralinius žmonių rūpesčius.
Antra popiežiaus žinia, anot V. Ališausko, – skatinimas noriai ir draugiškai priimti skirtumus, taikiai aprėpti skirtingas tautas, religijas, netgi įsitikinimus. Jau pirmoje kalboje S. Daukanto aikštėje diplomatams, politikams ir visuomenės atstovams Pranciškus minėjo, kad namus Lietuvoje nuo seno rasdavo skirtingų tautybių ir konfesijų žmonės, kol „įsigalėjo totalitarinės ideologijos, kurios, sėdamos smurtą ir nepasitikėjimą, pakirto gebėjimą priimti kitą ir harmonizuoti skirtumus“. Šv. Petro įpėdinis kvietė atgaivinti tai, kad padėjo tautai augti ir nepalūžti – toleranciją, svetingumą, pagarbą, solidarumą.
Trečia žinia, kurią Pranciškus skelbia dažnai, yra apie žmogaus orumą, kylantį iš buvimo Dievo vaiku. „Žmogaus orumas yra universalus, nė vieno neišskiria, neskirsto į geresnius ir blogesnius, sveikuosius ir nesveikuosius, turtinguosius ir vargšus“, – sako V. Ališauskas ir atkreipia dėmesį į popiežiaus žodžius apie Holokaustą sekmadienio Vidudienio maldoje. Šventasis Tėvas kalbėjo, kad kiekvienas bandymas rūšiuoti žmones, siekti tam tikrų tautų ar grupių pranašumo turi būti užgniaužtas dar užuomazgoje, kitaip gali baigtis siaubingai. Minint 75-ąsias galutinio Vilniaus geto sunaikinimo metines, popiežius meldė: „Prašykime Viešpatį, kad suteiktų mums įžvalgumo dovaną, kad galėtume laiku atpažinti pražūtingas užuomazgas, pasirodančias įvairiais pavidalais, kurie atrofuoja to nepatyrusių kartų širdį, kad jie nepasiduotų sirenos giesmių vilionėms.“
Popiežiaus žinios, kaip pabrėžia profesorius, skirtos visai Lietuvos visuomenei, ne tik katalikams. Pastarieji, anot jo, gavo papildomą žinią apie maldos svarbą. Kauno arkikatedroje susitikimo su kunigais, vienuoliais, vienuolėmis, seminaristais metu popiežius pabrėžė gebėjimą susikaupti, neskubėti, atsiverti Dievo veikimui ir drauge pastebėti šalia esantį brolį. Susitikime su vaikus įsivaikinusiomis ar globojančiomis šeimomis metu Aušros Vartuose Pranciškus kalbėjo apie pamaldumą Marijai ir ko Dievo Motina mus moko.
Jau dabar matyti, kad šias popiežiaus žinias priimame sunkiai, teigia buvęs ambasadorius prie Šventojo Sosto, nes pasipylė reakcijos apie Šventojo Tėvo pasisakymų trūkumus. Pasak jo, atrodo, kad užgautos tam tikros mūsų ambicijos.
Socialiniame feisbuko tinkle Eurika Masytė sukėlė pasipiktinimo bangą, paklaususi, kodėl šeštadienį į Lietuvą atskridusį popiežių pasitiko tautinius rūbus dėvinti tamsiaodė mergaitė. „Jau geriau ufo su LT tautiniais drabužiais nei juodaodė... [...] Paaiškinkite, prašau. Kas atsakingas už tokią idėją?!“, – rašė ji.
V. Ališauską nustebino, kad atsirado tokį rasistinio pobūdžio komentarą pateisinusių ir palaikiusių: „Tai yra vienas iš tų dalykų, kurie turi būti užgniaužiami pačioje pradžioje, kaip sakė popiežius. Pirmiausia savyje. Tarnavimo ir nusižeminimo dvasia.“
