Vasario 5 d. popiežius sugrįžo į Romą iš apaštališkosios kelionės, kurios antroji dalis po Kongo DR – Pietų Sudanas – buvo ekumeninė piligrimystė kartu su anglikonų ir metodistų bažnyčių vadovais. Pranciškus savo kelionės įspūdžius apibendrino vasario 8 d. per pirmąją bendrąją audienciją po kelionės, kuri buvo jau 40-oji per 10 pontifikato metų.

Vasario 16 d. popiežius Pranciškus priėmė Jungtinių Biblijos draugijų tinklo delegaciją, vadovaujamą generalinio sekretoriaus Dirko Geverso. 

Sedos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos namuose jau tradicija tapo nuo lapkričio organizuojami kasmėnesinių tikėjimo pašnekesių vakarai.

Toks vakaras po šv. Mišių vyko ir vasario 14 d. Simboliška, kad šv. Valentino dieną pasirinkta tema – Meilė.

Pirmadienio rytą popiežius taip pat susitiko su Italijos retų ligų federacijos atstovais – sergančiais vaikais, jų tėvais bei slaugytojais. Popiežius neskaitė šiai progai parengtos savo kalbos, o asmeniškai valandėlę pabendravo su sergančiaisiais, jų šeimų nariais ir globėjais.

Po sekmadienio vidudienio maldos popiežius užtikrino savo maldą už žemės drebėjimo Turkijoje ir Sirijoje katastrofos bei karo prieš Ukrainą aukas ir Nikaragvoje režimo persekiojamą Bažnyčią. Popiežius paminėjo ir Nikaragvoje penktadienį nuteistą Matagalpos vyskupą Rolando Alvarezą.

Kaip išgyventi tikėjimą – tokia buvo pagrindinė popiežiaus sekmadienio, sausio 12-osios, liturgijos apmąstymo tema. Popiežius kalbėjo per sekmadienio vidudienio maldos susitikimą Šv. Petro aikštėje.

Ketvirtadienio, vasario 9 d., rytą, likus tik porai dienų iki vasario 11 d. minimos Pasaulinės ligonių dienos, popiežius Pranciškus priėmė Romos vyskupijos sveikatos pastoracijos biuro darbuotojus ir su juo bendradarbiaujančius sielovadininkus bei savanorius.

Artėja Matagalpos vyskupijos Nikaragvoje ganytojo Rolando Alvarezo bylos svarstymas – jis buvo numatytas kovo pabaigoje, tačiau gali būti paankstintas ir prasidėti jau vasario viduryje ar antroje mėnesio pusėje. Ši byla yra politinė, suregzta autokratiško prezidento Danieliaus Ortegos režimo nurodymu, kaip ir daugelio kitų režimą kritikavusių asmenų atžvilgiu.

Artėja Matagalpos vyskupijos Nikaragvoje ganytojo Rolando Alvarezo bylos svarstymas – jis buvo numatytas kovo pabaigoje, tačiau gali būti paankstintas ir prasidėti jau vasario viduryje ar antroje mėnesio pusėje. Ši byla yra politinė, suregzta autokratiško prezidento Danieliaus Ortegos režimo nurodymu, kaip ir daugelio kitų režimą kritikavusių asmenų atžvilgiu.

Atsiliepiant į didžiulio masto tragediją Turkijoje ir Sirijoje bei kasdien augančius žuvusiųjų nuo žemės drebėjimų aukų skaičius, Lietuvos Caritas kviečia malda ir auka paremti nukentėjusius į specialiai šiam tikslui skirtą Lietuvos Caritas sąskaitą LT53 7300 0100 0223 8929.

Prahoje vykstančioje Europos žemyno sinodinėje asamblėjoje dalyvaujantis vyskupas Oleksandras Jazloveckis pasakoja, kaip karas nutraukė darbus, kuriuos vyskupijos bendruomenė buvo pradėjusi rengdamasi sinodui, tačiau kita vertus suvienijo tikinčiųjų pajėgas – pasauliečiai kartu su kunigas ir ganytojais padeda vieni kitiems ir stiprina dvasią malda.

„Ypač kreipiuosi į jus, jaunuolius: raginu rūpintis savo ir kiekvieno sutikto žmogaus orumu“, – rašo popiežius Pranciškus žinioje, skirtoje vasario 8-ąją minėtai Pasaulinei maldos ir apmąstymo apie prekybą žmonėmis dienai.

Turkijoje ir Sirijoje tebetęsiamos išgyvenusiųjų paieškos po galingų žemės drebėjimų pirmadienį, gelbėtojai kovoja su laiku, nes praėjus dviem paroms nuo įvykio tikimybė rasti išgyvenusių žmonių yra maža. Į žemės drebėjimo zoną atvysta vis daugiau tarptautinių pagalbos darbuotojų, visame pasaulyje kyla solidarumo banga ir aukojamos lėšos kenčiantiems.

Charkivo „Caritas” darbuotoja s. Darija Panast ir kunigas Vitalijus Zubakas buvo sužeisti per išpuolį. Apie tai pasakoja s. Darijos vyresnioji ir perspėja: „Mūsų, humanitarinių darbuotojų, misija nesustoja, tačiau turime būti labai atsargūs“.

Popiežius Pranciškus giliai nuliūdo sužinojęs apie skaitlingas žmonių gyvybės netektis Turkijos pietryčiuose, po galingo žemės drebėjimo, parašė užuojautos telegramoje apaštališkajam nuncijui Turkijoje Vatikano Valstybės sekretorius.

Sekmadienį, vasario 5 d., Bažnyčia Okeanijoje, apimanti Australiją, Naująją Zelandiją, Papua Naująją Gvinėją, Saliamono salas ir kitas Ramiojo vandenyno regiono vietas, pradėjo Sinodo žemyninį etapą. Jį inauguravo Romos kardinolo M. Czerni aukotos šv. Mišios. Delegatus video žinia pasveikino M. Grech, Sinodo generalinis sekretorius.

Mišių Džubos Johno Garango mauzoliejaus aikštėje pabaigoje popiežius atsisveikino su Pietų Sudano tikinčiaisiais, dar kartą kreipėsi į visus ir dėkojo už tai, kad galėjo atvykti bei susitikti, įskaitant anglikonų primą ir Škotijos Bažnyčios moderatorių.

2020 metų gruodį Jungtinių Tautų generalinė asamblėja įsteigė Tarptautinę žmonių brolybės dieną, pakvietė valstybes nares ją minėti vasario 4-ąją, tokiu būdu pabrėžiant ir primenant jos ištakas: popiežiaus Pranciškaus ir didžiojo Al Azharo imamo Ahmado al-Tayyebo pasirašytą deklaraciją apie žmonių brolybę.

Popiežius laišku pasveikino vienuolius Kristaus paaukojimo liturginės šventės proga. Pranciškus patikino, jog šią dieną jis trokšta apkabinti visas pašvęstąsias seseris ir visus pašvęstuosius brolius visame pasaulyje.

Ketvirtadienį po pietų popiežius Pranciškus Kinšasos katedroje susitiko su Kongo DR kunigais, diakonais, vienuoliais ir seminaristais. Kartu su jais popiežius šventė Kristaus paaukojimo šventę ir minėjo Pašvęstojo gyvenimo dieną.

Trečiadienį, vasario 1-ąją, antrąją vizito Kongo DR dieną, popiežius Pranciškus šventė Eucharistiją kartu su šalies katalikų bendruomenės nariais.

Sausio 31 dieną popiežiui Pranciškui pradėjus apaštalinę kelionę dviejuose Afrikos žemyno kraštuose – Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Pietų Sudane – Šventojo Sosto dienraštis „l’Osservatore Romano“ paskelbė Kinšasos, pirmosios popiežiaus kelionės stotelės, arkivyskupo kardinolo Fridolino Ambongo Besungu pasitikimo žinią.

Antradienį po pietų popiežius Pranciškus atvyko į Kongo Demokratinės Respublikos sostinę Kinšasą – viena didžiausių Afrikos miestų, turintį daugiau kaip 15 mln. gyventojų.

Lietuvos vyskupų konferencijos delegatu užsienio lietuvių katalikų sielovadai paskirtas Kauno arkivyskupas emeritas Lionginas Virbalas parašė laišką po visą pasaulį pasklidusiems lietuviams.

Sausio 30 dienos audiencijoje popiežius Pranciškus priėmė Italijos tinklinio federacijos delegaciją, vyrų ir moterų, suaugusiųjų ir jaunimo atšakų atstovus.

Sekmadienio Mišių Evangelijoje skambėjo Jėzaus palaiminimai. Pirmąjį – „Palaiminti dvasingieji vargdieniai: jų yra dangaus karalystė“ (Mt 5, 3), – popiežius Pranciškus komentavo trumpoje katechezėje prieš „Viešpaties angelo“ maldą.

Sekmadienį po „Viešpaties angelo“ maldos popiežius priminė, kad jau antradienį, sausio 31 d., prasideda jo apaštališkoji kelionė į Kongo Demokratinę Respubliką ir Pietų Sudaną. Pranciškus pasveikino tų šalių gyventojus, su kuriais jau netrukus pasimatys, o visų katalikų prašė malda palydėti jį per šią kelionę.

LVK sausio 26 d. plenarinėje sesijoje priėmė kelis svarbius sprendimus katalikų sielovados Lietuvoje ir užsienyje klausimais.

Sausio 26 dienos audiencijoje popiežius Pranciškus priėmė Europos tarptautinių studijų instituto, turinčio būstines Švedijoje ir Ispanijoje, delegaciją ir dėkojo už indėlį, pagal savo kompetenciją, į taikos kūrimą.

Čia besimokantys studentai buvo priversti bėgti iš savo šalies dėl karo.

Centrinės Europos universitetas Budapešte pradeda naują iniciatyvą, skirtą nuo karo bėgantiems Ukrainos studentams.