Ketvirtadienį po pietų popiežius Pranciškus Kinšasos katedroje susitiko su Kongo DR kunigais, diakonais, vienuoliais ir seminaristais. Kartu su jais popiežius šventė Kristaus paaukojimo šventę ir minėjo Pašvęstojo gyvenimo dieną.
Katalikai sudaro maždaug pusę visų šalies gyventojų (52 iš 105 mln.). Šiai didelei bendruomenei tarnauja 62 vyskupai ir daugiau kaip 6 tūkst. kunigų (diecezinių ir vienuolių). Moterų pašvęstųjų yra daugiau nei 10 tūkst., vyrų pašvęstųjų ne kunigų – apie 1 300, nuolatinių diakonų – tik 4. Kunigystei rengiasi daugiau kai 4 tūkst. seminaristų.
Kreipdamasis į dvasininkus ir pašvęstuosius popiežius sakė, kad jis supranta, kad nelengva vykdyti tarnystę šalyje, kurioje šiandien yra tiek daug kančios. Tačiau tarnavimas Evangelijai, kad ir labai sunkiomis sąlygomis, teikia daug džiaugsmo.
„Brangūs kunigai ir diakonai, pašvęstieji vyrai ir moterys, seminaristai, – kreipėsi popiežius, – per jus Viešpats nori patepti savo tautą paguodos ir vilties aliejumi. Jūs esate pašaukti drąsinti savo bendruomenę ir lydėti ją tikėjimo kelionėje.“ Popiežius prašė visada atsiminti, kad kunigystė ir pašvęstasis gyvenimas neduoda vaisių, kai, užmiršus pašaukimą tarnauti žmonėms, mėginama jais pasinaudoti. Kunigystė ir pašvęstasis gyvenimas – tai ne darbas, kaip kiti, tai ne galimybė užsidirbti pinigų ar užimti visuomeninę padėtį, tai ne darbas, kurį dirbant galima padėti savo šeimai, bet misija, Kristaus buvimo su mumis, jo besąlygiškos meilės, atleidimo ir atjautos liudijimas.
Pasak popiežiaus, kas nori gerai vykdyti savo pašaukimą, tas visų prima turi įveikti dvasinio vidutiniškumo, žemiško komforto siekimo ir paviršutiniškumo pagundas.
Kaip įveikti dvasinį vidutiniškumą? Pranciškus sakė, kad visa ko paslaptis yra malda, nes tarnystė ir apaštalavimas nepriklauso vien nuo žmogaus pastangų. Kasdienis Eucharistijos šventimas turi būti kunigo ir vienuolio gyvenimo širdis. Labai svarbi reguliari Valandų liturgija, kuri leidžia melstis kartu su Bažnyčia. Popiežius taip pat prašė neapleisti asmeninės išpažinties. Kad kunigas galėtų su kitais dalytis Dievo gailestingumu, pirmiausia jam pačiam reikia atleidimo. Negalima tenkintis tik ritualiniu maldų kalbėjimu, bet reikia kasdien skirti laiko nuoširdžiai maldai, pabūti su Viešpačiu, pasikalbėti iš širdies į širdį. „Galiausiai, norėdami įveikti dvasinį vidutiniškumą, niekada nepavarkite kreiptis į Dievo ir mūsų Motiną, mokykitės iš jos kontempliuoti Jėzų bei juo sekti“, – sakė Pranciškus dvasininkams ir pašvęstiesiems.
Antrasis kunigams ir vienuoliams skirtas iššūkis – įveikti žemiškojo komforto pagundą, norą patogiai gyventi, gražiai susitvarkyti savo gyvenimą ir eiti pirmyn iš inercijos, be entuziazmo. Liūdna matyti kunigą, kuris mato tik save ir tampa šaltu dvasinių reikalų tvarkytoju. Liūdna ir skandalinga, kai taip nutinka kunigo ar vienuolio gyvenime. Jie juk turi būti santūrumo ir vidinės laisvės pavyzdžiai, neturi leistis į kompromisus su pinigais, bet turi džiaugsmingai priimti evangelinį neturtą ir būti kartu su vargstančiaisiais.
Trečiasis iššūkis – įveikti paviršutiniškumą. Dievo tauta laukia, kad ją pasiektų ir paguostų Viešpaties žodis, dėl to reikia kunigų ir vienuolių, kurie būtų gerai pasirengę, išsilavinę ir aistringai skelbtų Evangeliją. Dievo tautai nereikia nuo žmonių atitrūkusių biurokratų. Kunigai ir vienuoliai turi nuolatos gilintis į krikščioniškojo slėpinio esmę, studijuoti ir apmąstyti Dievo žodį, o kartu būti atviri mūsų laikų nerimui, sudėtingiems mūsų laikų klausimams, gebėti suprasti žmonių gyvenimą ir poreikius, suprasti, kaip juos paimti už rankos ir palydėti.
„Brangūs broliai ir seserys, žvelgdamas į jus dėkoju Dievui, nes jūs esate Jėzaus buvimo ženklas, liudijate Jėzų, kuris keliauja šios šalies keliais ir veikia jos žmonių gyvenimus, gydo jų žaizdas“, – sakė popiežius Kongo DR kunigams ir pašvęstiesiems pažadėdamas juos visada atsiminti savo maldoje ir prašydamas, kad ir jie malda palydėtų jo tarnystę. (jm / Vatican News)
