Charkivo „Caritas” darbuotoja s. Darija Panast ir kunigas Vitalijus Zubakas buvo sužeisti per išpuolį. Apie tai pasakoja s. Darijos vyresnioji ir perspėja: „Mūsų, humanitarinių darbuotojų, misija nesustoja, tačiau turime būti labai atsargūs“.
Vykdydami humanitarinę misiją jie rizikavo savo gyvybėmis. Per rusų artilerijos ataką netoli Lypči, kaimo Charkivo srityje, vienuolė sesuo Darija Panast iš šv. Juozapo kongregacijos ir kunigas Vitalijus Zubakas, Charkivo egzarchato graikų katalikų kunigas, buvo sužeisti. Skeveldros nubloškė Caritas automobilį, kartu su jais vyko dar du darbuotojai. Dabar kunigas ir vienuolė ligoninėje ir jau sveiksta. Apie įvykį pasakoja s. Oleksija Pohranychna iš s. Darijos kongregacijos.
Sesuo Darija kartu su Charkivo Caritas savanorių grupe turėjo vykti į Lypči kaimą, kurį rusai buvo okupavę iki rudens. Sesuo Darija dirba projekte „Šiluma žiemai“, kurio tikslas – padėti žmonėms, netekusiems namų. Norint jiems gauti paramą ir finansinę pagalbą iš geradarių, reikia nuvykti į vietą, kur žmonėms nutiko nelaimė, ir nufotografuoti, aprašyti situaciją, surašyti nukentėjusiųjų duomenis, kad jie gautų išmokas namui atstatyti arba tiesiog nusipirkti medienos šildymui, reikalingos išgyventi žiemą. Grupė iš Charkivo išvyko ryte, vairavo kunigas, kartu keliavo sesuo Darija ir dar du Caritas savanoriai. Žinia apie jų atvykimą Lypči kaimo gyventojus pasiekė per internetines programėles: daugelis jų laukė. Transporto priemonei rengiantis įvažiuoti į kaimą, netoli patikros punkto įvyko rusų ataka: vos už 15 metrų įvykęs sprogimas sunaikino automobilį, o tėvas Vitalijus ir sesuo Darija buvo sužeisti. Kiti du žmonės sugebėjo pabėgti. Kiek vėliau atvyko ukrainiečių kariai ir pervežė grupę į kitą kaimą. Pasibaigus rusų atakai visi greitosios pagalbos automobiliu buvo nuvežti į Charkivo ligoninę, kur suteiktas reikalingas gydymas, nes sesuo Darija ir tėvas Vitalijus neteko daug kraujo. Kunigo gyvybei grėsė pavojus, skeveldros sužeidė jam galvą ir dešinę ranką.
Kokia jų nuotaika, kaip jie jaučiasi? Abu sako: „Ačiū Dievui, kad gyvi“. Jiems ta diena buvo tarsi antrasis gimimas. Kaip tai, kas įvyko, paveikė Caritas misiją tose srityse? Pasak s. Oleksijos, Caritas misija nesustoja, bet tai buvo signalas: keliaujant į tas vietas reikia būti atsargiems, turėti didesnę apsaugą, labiau laikytis taisyklių. „Turime būti ypatingai atsargūs, nes kiekvieno žmogaus gyvybė yra pati brangiausia dovana“, – sako s. Oleksija.
(DŽ/Vatican News)
