Popiežius išsakė viltį, kad 2025 m. jubiliejaus dvasinis matmuo, kviečiantis į atsivertimą, susilies su pamatiniais socialinio gyvenimo aspektais, ir kad šitaip sudarys vientisą vienybę. Popiežius tai parašė laiške už būsimuosius jubiliejinius Šventuosius metus atsakingam arkivyskupui S. Fisichella.

Ketvirtadienį, Pasaulinės ligonių dienos išvakarėse, tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterija surengė nuotolinį seminarą „Pasaulinė ligonių diena: reikšmė, tikslai ir iššūkiai“. Jo dalyvius pasveikino popiežius Pranciškus, kreipdamasis į juos video žinia. 

Popiežius Pranciškus pasveikino Italijoje prieš 70 metų įkurto bažnytinio judėjimo „Už geresnį pasaulį“ narius. Visuose žemynuose veikiančio judėjimo atstovai bendradarbiauja su pastoracijos darbuotojais vyskupijose.

Kova su antisemitizmu prasideda pripažinimu, jog jis egzistuoja mūsų visuomenėse, pareiškė Šventojo Sosto atstovas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) suvažiavime.

Situacijos, kuriose atsiduria apie abortą galvojančios motinos, yra tragiškos ir sudėtingos. Tačiau nereikia pamiršti, kad viena iš pagrindinių vertybių yra pagarba kiekvieno žmogaus orumui visais jo gyvenimo etapais, pažymi Europos Sąjungos vyskupų konferencijas vienijanti organizacija. 

„Nebijokite smurto arogancijos, nepasiduokite pinigų ir valdžios korupcijai“, – ragino popiežius Pranciškus vasario 8-ąją paskelbtoje žinioje, skirtoje Pasaulinei maldos ir apmąstymo apie prekybą žmonėmis dienai. 

„Mea maxima culpa“ – „Esu labai kaltas“ dėl bjaurios išnaudojimo nuodėmės ir padarytų klaidų. Popiežius emeritas kaip krikščionis išreiškia gėdą, skausmą ir nuoširdžiai prašo atleisti.

Šių metų sausio 20 d. buvo paskelbta ataskaita apie nepilnamečių lytinio išnaudojimo nusikaltimus, įvykdytus Miuncheno ir Freizingo arkivyskupijoje per pastaruosius septynis dešimtmečius. Raportas apima ir trumpą laikotarpį, kai vyskupijai vadovavo Josephas Ratzingeris, dabartinis popiežius emeritas.

Pirmadienį, vasario 7 d., Šventasis Tėvas priėmė Popiežiškosios Lombardijos seminarijos studentų ir ugdytojų bendruomenę. Seminarija, kurioje kunigystei rengiasi jauni vyrai iš šiaurės Italijos Lombardijos regiono vyskupijų, veikia Romoje; jos būstinė yra šalia Švč. M. Marijos didžiosios bazilikos.

Didžiausias blogis Bažnyčioje yra supasaulėjęs dvasingumas, kuris skatina klerikalizmą, sakė popiežius Pranciškus, sekmadienio vakarą dalyvaudamas Italijos viešojo transliuotojo televizijos laidoje.

Penktadienį popiežius Pranciškus video žinia pasveikino renginio Dubajuje dalyvius. Tiek renginio, tiek žinios tema – žmonių brolybė minint Tarptautinę žmonių brolybės dieną. 

Pasak kardinolo Gianfranco Ravasi, Šventojo Sosto paviljonas Dubajaus Expo parodoje iliustruoja ir pratęsia žmonių, tautų ir kultūrų draugystės, bendradarbiavimo, abipusiškai praturtinančių mainų temas, kurias pabrėžia Tarptautinė žmonių brolybės diena. 

Popiežius Pranciškus pakvietė Dievui pašvęstas vienuoles ir pašvęstus vienuolius su užsidegimu atnaujinti pasiaukojimą Dievui pagal pranašo Simeono pavyzdį – jo motyvus, viziją ir gestą, kai šventykloje paėmė ant rankų panešioti kūdikėlį Jėzų. Popiežius kreipėsi į pašvęstuosius trečiadienį, vasario 2 d., Šv. Petro bazilikoje aukotose Grabnyčių – Kristaus paaukojimo šventės – Mišiose, kuriose kartu paminėta Pasaulinė Dievui pašvęstojo gyvenimo diena.

„Jau metus su skausmu stebime smurtą Mianmare. Kaip savo kartoju šio krašto vyskupų raginimą tarptautinei bendruomenei siekti visų suinteresuotų šalių susitaikymo. Negalime nusisukti į kitą pusę nuo daugelio brolių ir seserų kančių. Prašykime maldoje Dievą paguodos šiai iškankintai tautai. Jam patikime savo pastangas dėl taikos“, – sakė trečiadienį popiežius.

Per pastarųjų savaičių trečiadienio bendrąsias audiencijas, priminė Pranciškus, jis apžvelgė šv. Juozapo paveikslą remdamasis negausiomis, tačiau svarbiomis žiniomis, kurias mums perdavė Evangelijos, kalbėjo apie jo savybes, kurias išryškino Bažnyčios maldos ir pamaldumas. Šio trečiadienio katechezėje popiežius šnekėjo apie tai, kad šv. Juozapas nėra vien gražus, tačiau tolimas istorinis pavyzdys. Jis gali būti mūsų draugas šiandien. Kokiu būdu? Per šventųjų bendrystę.

Vasario 2 trečiadienio audiencijoje Pranciškus pasidžiaugė, kad plečiasi Tarptautinės žmonių brolybės dienos minėjimas. „Kasdien melskimės ir įsipareigokime, kad visi gyventume taikoje kaip broliai ir seserys“, – sakė jis.

Švenčiausioji Mergele Marija, Taikos Karaliene ir Lietuvos Globėja, saugok ir globok Lietuvą, Ukrainą bei visą Europą!

Popiežius sekmadienio vidudienio Evangelijos apmąstyme ragino neatsiriboti nuo Jėzaus naujumo, atrasti ir priimti Jėzų tokį, koks jis yra, mūsų gyvenimo kasdienybės tikrovėje, nūdienos Bažnyčioje, per esančiuosius kasdien arti mūsų, per stokojančiųjų konkretumą.

Sausio 28 d. rytą popiežius Pranciškus susitiko su tarptautinio katalikiško žiniasklaidos konsorciumo „Catholic fact-checking” nariais, kurie padeda žiniasklaidos vartotojams atpažinti netikras arba sąmoningai klaidinančias žinias apie pandemiją ir ypač apie vakcinas nuo COVID-19.

Popiežiaus Pranciškaus ketvirtadienio audiencija Romos Rotai pradėjo šio Bažnyčios teismo juridinius metus. Sveikinimo kalboje tribunolo vadovams ir pareigūnams, advokatams ir bendradarbiams Pranciškus priminė šiemet minimus Šeimos metus ir prašė visus susimąstyti apie sinodalumo svarbą svarstant santuokos negaliojimo bylas.

Dievo žodžio sekmadienį popiežius Pranciškus šešiolika tikinčių pasauliečių, moterų ir vyrų, paskyrė lektoriais ir katechetais. Skyrimai suteikti pirmą kartą ir pagal naujas apeigas. Tačiau katechetai jau darbuojasi daug amžių, kas pasikeitė? Atsakyti padeda Pranciškaus paaiškinimai ir pačios apeigos, kuriomis šios tarnystės įsteigiamos ir suteiktos.

Tęsdamas šv. Juozapui skirtą katechezių ciklą šio trečiadienio bendrosios audiencijos dalyviams popiežius Pranciškus kalbėjo apie Juozapo sapnus.
Biblijoje, kaip ir senovės tautų kultūrose, sapnai buvo laikomi priemone, kuria Dievas apreiškia save, sakė Pranciškus. Sapnas simbolizuoja kiekvieno iš mūsų dvasinį gyvenimą – tą vidinę erdvę, kurią kiekvienas iš mūsų yra pašauktas puoselėti ir saugoti. Tačiau, pridūrė popiežius, turime atsiminti, kad kiekviename iš mūsų skamba ne tik Dievo balsas, bet ir daug kitų balsų – mūsų baimių balsai, mūsų praeities patirčių balsai, mūsų vilčių balsai, taip pat piktojo balsas, kuris nori mus apgauti ir suklaidinti. Todėl svarbu atpažinti Dievo balsą tarp kitų balsų. Kaip tik šia prasme, pasak Pranciškaus, labai svarbus yra Juozapo pavyzdys. Jis moka išsaugoti vidinę ramybę ir, kas svarbiausia, atpažinti Dievo žodį ir pagal jį priimti teisingus sprendimus.

Popiežius Pranciškus vadovavo antradienio, sausio 25-osios, pavakare Romos Šv. Pauliaus bazilikoje vykusiems mišparams, kuriais buvo užbaigta šių metų Maldos už krikščionių vienybę savaitė.

Popiežiaus Pranciškaus paraginti, šį trečiadienį, sausio 26 d., katalikai visame pasaulyje meldžiasi už Ukrainą. Maldos dienos išvakarėse mūsų kolegos iš Vatikano radijo laidų ukrainiečių kalba redakcijos kalbėjosi su apaštališkuoju nuncijumi Ukrainoje arkivyskupu Visvaldu Kulboku.
Kaip popiežiaus kreipimasis buvo sutiktas Ukrainoje?

Antradienį, sausio 25 dieną, baigiasi ekumeninis aštuondienis – Maldos už krikščionių vienybę laikotarpis, kurio pradžia Italijoje tradiciškai sutampa su Maldos aštuondienio išvakarėse minima metine žydų ir katalikų santykių ir dialogo diena. Šiemet Italijoje, dialogas tarp krikščionybės ir žydų paminėtas sausio 17 dieną Romos Žydų muziejuje diskusija apie hebraizmo ir krikščionybės dvasines ir žmogiškąsias vertybes pandemijos iššūkių šviesoje.

Popiežių pirmadienį aplankė seserų augustinių Notre-Dame kongregacijos generalinės kapitulos dalyvės. Pranciškus pasidžiaugė ugdymo sferoje įsipareigojusių vienuolių darbais, jas ragino su Evangelijos subrandintu entuziazmu padėti jaunimui vėl atrasti gyvenimo skonį ir norą kurti visuomenę.

Sausio 24 dieną paskelbta Pranciškaus žinia šiemetinei Pasaulinei socialinės komunikacijos dienai, minimai 56 kartą. Joje Šventasis Tėvas išsamiai aptaria klausymosi, įsiklausymo aspektą komunikacijoje. Jis yra lemiamas komunikacijos gramatikoje, tai tikro dialogo sąlyga.

„Šiandien norime aiškiai pasakyti, kad bet koks karas yra tragedija ir niekada negali būti tinkama priemonė tarptautinėms problemoms spręsti. Jis niekada nebuvo ir nebus tinkamas sprendimas, nes dėl jo kyla nauji ir dar rimtesni konfliktai“, – rašoma bendrame ukrainiečių ir lenkų vyskupų kreipimesi.

Šiemet minime 50-ies metų sukaktį nuo pirmojo Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos numerio pasirodymo. Kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ Kroniką redagavo vienuolika metų ir beveik tiek pat laiko už šią savo veiklą praleido lageriuose ir kalėjimuose.

Slapta leidžiamo ir platinamo leidinio dėka į laisvąjį pasaulį sklido žinios apie tikinčiųjų persekiojimus: buvo viešinamos sovietų nužudytų dvasininkų pavardės, faktai apie dėl įsitikinimų iš darbų ar universitetų išmetamus žmones, žinios apie niokojamą krikščionišką paveldą.

Šiandien kardinolas S. Tamkevičius SJ ne tik dalijasi prisiminimais apie ano meto persekiojimus, bet ir įspėja apie dabartines grėsmes sąžinės, žodžio ir tikėjimo laisvei.